Valstybinė kalba

 

2018-ieji – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metai

 

Pasaulinė mokytojų diena

Žodis „pedagogika“ kilęs iš graikų kalbos: „pais“ – vaikas, „ago, again“ – vesti, valdyti, auklėti („paidagogos“ – vaikų vedžiotojas, „paidagogeion“ – mokykla). Senovės Graikijoje pedagogais buvo vadinami asmenys (paprastai vergai), kurie lydėdavo šeimininko vaikus į mokyklą ir juos prižiūrėdavo. Tik vėliau pedagogais pradėta vadinti mokytojus, auklėtojus, kartais ir pedagogikos dalykus tiriančius mokslininkus.

Pasaulinė mokytojų diena (angl. World Teachers' Day), skirta pagerbti pedagogus, daugelyje pasaulio šalių (Armėnija, Azerbaidžanas, Bulgarija, Kanada, Estija, Vokietija, Lietuva, Makedonija, Nyderlandai, Rumunija, JAE, JK ir kt.) kasmet minima spalio 5 d. 11-ka šalių šią šventę mini vasario 28 d.: Marokas, Alžyras, Tunisas, Libija, Egiptas, Jordanija ir kt. Ši diena paskelbta minėtina UNESCO iniciatyva ir skirta parodyti mokytojų indėlį, svarbą į mokslą ir jo plėtrą, atsakomybę už vaikų išsilavinimą, jų ugdymą. Tarptautinės mokytojų federacijos „Education International“ nuomone, šią dieną svarbu aptarti ne tik visuotinio švietimo problemą, bet ir mokykloje plintančią rūkymo, narkomanijos, mokinių patyčių problemą; išspręsti žemą pedagogų atlyginimo klausimą.

Gana sparčiai keičiantis mokymo metodams, technologijoms būtent   k a l b a   lieka svarbiausia žinių sklaidos, mokytojo ir mokinio bendravimo vertybė.

 

 

Lietuvos savivaldybių kalbos tvarkytojų susitikimas Ukmergės r.

Paskutinį gana vasarišką rugsėjo penktadienį kalbos tvarkytojai iš Lietuvos savivaldybių buvo pakviesti į išvažiuojamąjį seminarą / renginį Ukmergėje ir Užulėnyje: aplankant Lietuvos prezidento Antano Smetonos sodybą, Užugirio krašto muziejų, Amatų ir edukacijų centrą, Užugirio dvarą. Taip pat kalbos puoselėtojai Ukmergės savivaldybėje turėjo progą pabendrauti su Ukmergės rajono meru R. Janicku, peržiūrėti rajoną pristatantį filmą, aptarti bendradarbiavimo klausimus siekiant produktyvių darbo rezultatų.

Vykusioje dalykinėje šio susitikimo dalyje Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkas Audrys Antanaitis ir Valstybinės kalbos inspekcijos (VLKI) viršininkas Donatas Smalinskas kalbėjo apie kalbos politikos ir praktikos dalykus. Kalbos specialistai išklausė naujausių kalbos vartojimo aktualijų, pasidalyta gerąja patirtimi, kalbėta apie įvairius veiklos aspektus, iškylančias problemas. A. Antanaičio buvo užsiminta apie ilgalaikę (bent 20 metų) lietuvių kalbos strategiją (Estija tai jau turi). Tam, žinoma, reikia pasiruošti, atlikti tyrimus ir pan. Šios Seimo rudens sesijos darbų sąraše pateiktas svarstymas dėl Konstitucinio kalbos įstatymo.

„Nuo visų mūsų darbo ir konsolidacijos už gimtąją kalbą priklauso, kokių teisių lietuvių kalba turės Lietuvoje, kuriose srityse ji bus vartojama, o ne ignoruojama“, – akcentavo VLKI viršininkas D. Smalinskas. Nemažai kalbėta apie kalbos praktikos dalykus, kalbos tvarkytojo darbo aspektus ir problemas, atsakyta į kalbos tvarkytojų klausimus.

Anot VLKK pirmininko, kalba – viena iš tautos egzistencijos motyvacijų.

 Kauno rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja Kristina Adomavičienė

Kalbininkų seminaras

 

 

Rugsėjo 1-oji

Mokslo ir žinių diena švenčiama rugsėjo 1 d. Pagal Lietuvos įstatymą yra atmintina diena. Pradėta švęsti nuo 1984 m. Žymios etnologės Gražinos Kadzytės manymu, ruduo yra palankus susikaupimui, mokslui, buvimui namuose. Į mokyklą rugsėjo 1-ąją buvo einama ir Pirmosios Lietuvos Respublikos gyvavimo laikais. Pasak etnologės: „Anuomet tai buvo dvasinio gyvenimo pradžios šventė, mat galimybę gauti išsilavinimą kiekviena šeima vertino kaip likimo dovaną. Šeimai, galėjusiai nors vieną vaiką išleisti į mokyklą, buvo itin džiugi diena. Tiesa, niekas taip pat nesakydavo, kad tas, kuris siuva batus, yra prastesnis nei tas, kuris eina į mokyklą.“ Mokslo metai įvairiose pasaulio šalyse prasideda skirtingu laiku. Ispanijoje ar Prancūzijoje vaikai į mokyklą vedami rugsėjo–spalio mėnesiais. Jungtinėse Amerikos Valstijose mokslo metai prasideda pirmąjį rugsėjo antradienį. Yra šalių, kurios mokslo metus pradeda paskutinį vasaros mėnesį: Vokietijoje mokytis pradedama nuo rugpjūčio pradžios, Olandijoje – nuo pastarojo mėnesio vidurio. Tuo pačiu metu į mokyklos suolą skuba ir Suomijos mokiniai. O štai korėjiečiai į ugdymo įstaigą skuba kovą, kai mūsų mokinių mokslo metai eina pabaigos link.

 

 

Žolinė ar Žolinės?

Oficialus šventės pavadinimas – Žolinė (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena) (žr. švenčių dienų pavadinimus Darbo kodekse). Tik vienaskaitos forma (Žolinė) teikiama ir „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“, ir „Lietuvių kalbos žodyne“. Daugiskaitos forma kartais pavartojama dėl analogijos su daugiskaitiniais švenčių pavadinimais (plg. Kalėdos, Velykos, Joninės, Petrinės, Kazimierinės). 

Šventės pavadinimas kirčiuojamas dvejopai. Pirmenybė teikiama 2-ajai kirčiuotei: Žolìnė, Žolìnės, Žolìnę, tačiau galimas ir 1-osios kirčiuotės variantas: Žõlinė, Žõlinės, Žõlinę.

Žolìnė (Žõlinė) švenčiama rugpjūčio 15 d. Šventės ištakos – Jeruzalė, IV a. pab. (Rytų Bažnyčioje šventės pavadinimas yra Dormitio – „Užmigimas“). Tai pati seniausia ir garbingiausia Šv. Marijos šventė. Senovės baltai Žolinę skyrė apeigoms didžiajai Deivei gimdytojai Ladai atlikti ir jai atiduoti užaugusio ir subrendusio derliaus aukas. Iki tos dienos niekas nedrįsdavo valgyti naujojo derliaus vaisių.

 

 

Liepos 6 d. – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena

2018 metais liepos 6-oji – Valstybės diena – ypatinga, nes švenčiama per Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Taip pat šią dieną vyksta ir Lietuvos šimtmečio dainų šventė. Didelis dėmesys skirtas mūsų visuomenę suburiančiai masinei iniciatyvai, kuri stiprina pasididžiavimą Lietuva –nuvilnys „Tautiška giesmė“ aplink pasaulį“.

1253 m. liepos 6-ąją buvo karūnuotas pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius Mindaugas.

1855 m. liepos 6-ąją gimė Jonas Bielskis, inžinierius, knygnešys (padėjo gabenti į Lietuvą užsienyje leidžiamą spaudą lietuviškais rašmenimis ir pogrindinę spaudą).

1866 m.  liepos 6-ąją gimė Josepis Julius Mikola – suomių kalbininkas, daktaras, vienas Suomijos mokslų akademijos įkūrėjų.

1928 m. liepos 6-ąją gimė Janina Degutytė, lietuvių poetė, vėlyvosios lyrikos romantikė, eilėraščių vaikams autorė.

 

 

Kauno rajono savivaldybės seniūnijų pavadinimų kilmė ir kirčiavimas

Akademija – iš liet. buv. Lietuvos žemės ūkio akademijos (vėliau universiteto) pavadinimo paskutiniojo dėmens akadèmija 'aukštoji mokymo įstaiga'. 1 kirčiuotė – Akadèmija.

Alšėnai – iš asmv. *Alšė́nas, plg. pvd. Alšáuskas, Alšìnskas, Alšiukas. 1 kirčiuotė – Alšė́nai.

Babtai – greičiausiai iš asmv. *Babtas, ar *Baptas. 2 kirčiuotė – Bãbtai.

Batniava – apie kilmę duomenų nepateikta. 3b kirčiuotė – Batniavà.

Čekiškė – iš liet. Čẽkas, Čẽkis, Čekỹs. 1 kirčiuotė – Čẽkiškė.

Domeikava – iš asmv. Domeikà, Domeĩkis. 1 kirčiuotė – Domeĩkava.

Ežerėlis – greičiausiai iš šalia esančio durpyno ar jo dalies buvusio vardo *Ežerė̃lis. 2 kirčiuotė – Ežerė̃lis.

Garliava – aplietuvinta forma, atsiradusi iš slaviškos formos Godlevo, kuri iš slaviško asmv. Godlewski. 4 kirčiuotė – Garliavà.

Garliavos apyl. – aplietuvinta forma, atsiradusi iš slaviškos formos Godlevo, kuri iš slaviško asmv. Godlewski. 4 kirčiuotė – Garliavà, Garliavõs.

Kačerginė – iš asmv. Kačer̃gis, Kačer̃gius. 2 kirčiuotė – Kačergìnė.

Karmėlava – asmenvardinės kilmės: plg. pvd. Karmelãvičius, Karmelẽvičius, Karmilãvičius, Karmalãvičius. 1 kirčiuotė – Karmė́lava.

Kulautuva – greičiausiai iš ankstesnės formos *Kalantava, kuri iš asmv. Kalánta, Kalantà. 1 kirčiuotė – Kuláutuva.

Lapės – greičiausiai iš liet. lãpė 'plėšrus šunų šeimos žvėrelis (Vulpes)'; kita vertus, gali būti iš asmv. Lãpė. 2 kirčiuotė – Lãpės.

Linksmakalnis – iš vok. klb. Lustberg – „linksmybių kalnas“. 1 kirčiuotė – Linksmãkalnis.

Neveronys – iš asmv. *Neverónis, plg. pvd. Nevera, Neveras, Neveráuskas. 3 kirčiuotė – Neverónys.

Raudondvaris – iš liet. raudónas 'esantis vaivorykštės kraštinės šiltosios spalvos; įraudęs, rausvas' ir dvãras 'dvarininko ūkis, sodyba'. 1 kirčiuotė – Raudóndvaris.

Ringaudai – iš asmv. Rìngaudas. 3a kirčiuotė – Ringaudaĩ.

Rokai – iš asmv. Rõkas. 4 kirčiuotė – Rokaĩ.

Samylai – greičiausiai iš asmv. *Samyla. 3b kirčiuotė – Samylaĩ.

Taurakiemis – iš asmv.. Taũras ir liet. kiẽmas 'plotas žemės tarp vienos sodybos pastatų, atšlaimas; aikštelė prie gyvenamo namo; atskira kaimo sodyba, ūkis; kaimas, sodžius'. 1 kirčiuotė – Taũrakiemis.

Užliedžiai – iš upės vardo Líeda. 1 kirčiuotė – Ùžliedžiai.

Vandžiogala – iš asmv. Vandỹs, Vandzis ir liet. gãlas 'vieta, kur baigiasi koks ilgesnis daiktas; daikto kraštinė dalis (pradžia, pabaiga); kraštas, siena; riba'. 1 kirčiuotė – Vandžiógala.

Vilkija – greičiausiai iš asm. Vil̃kas; kita vertus, gali būti iš liet. vil̃kas 'panašus į šunį plėšrus miško žvėris (Canis lupus)'. 3b kirčiuotė – Vilkijà.

Vilkijos apyl. – greičiausiai iš asm. Vil̃kas; kita vertus, gali būti iš liet. vil̃kas 'panašus į šunį plėšrus miško žvėris (Canis lupus)'. 3b kirčiuotė – Vilkijà, Vilkijõs.

Zapyškis – Iš pirminės formos *Sapiegiškis, kuri iš asmv. Sapíega, Sapiegà. 1 kirčiuotė – Zapýškis.

 

Kristina Adomavičienė, parengta pagal Lietuvos vietovardžių geoinformacinę duomenų bazę (http://lvvgdb.lki.lt/vietovardziai/paieska.aspx).

 

 

Jonìnės (Rãsos)

Jonìnės, 2 kirčiuotė (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės, 1 kirčiuotė) – šventė, švenčiama naktį iš birželio 23-iosios į 24-ąją, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis – Vasaros saulėgrįža. Šios šventės ištakos Lietuvoje yra Rasos šventė. Neretai ji vadinama daugiskaita Rãsos (Rasa, Rasos šventė, Kupolės, Saulės, Krešės) – tai senoji lietuvių vasaros saulėgrįžos šventė, vėliau sutapatinta su švento Jono diena ir pavadinta Joninėmis. Dabar beveik neįmanoma atrasti autentiško baltiško saulėgrįžos šventės pavadinimo. Rasos šventės, Kupolės ir kiti pavadinimai yra jau krikščioniškų laikų paveldas. Kupolės pavadinimas atėjo iš rytų slavų kraštų, kur šventė vadinama Ivano Kupalos vardu (taip buvo verčiamas Jono Krikštytojo vardas). Pirmasis šią šventę Rasa pavadino Teodoras Narbutas 1835 metais. Jonas Basanavičius pastarąjį pavadinimą bandė susieti su romėnų dies rosarum (rožių dienomis). Pilypo Ruigio ir Gotlibo Milkaus XVIII–XIX a. pradžios žodynuose vasaros saulėgrįža vadinama Saulėmis. Kupolių pavadinimas siejamas su vienu iš seniausių apeiginių šventės elementų, taip pat su augmenijos klestėjimu, vešėjimu. Krešės – prūsiškas pavadinimas, susijęs su augmenijos vešėjimu. Latvijoje švenčiama Jãnių šventė.

 

 

 

DĖL 2019 METŲ PASKELBIMO VIETOVARDŽIŲ METAIS

 

2018 m. birželio 14 d. Nr. XIII-1273

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Seimas,

pabrėždamas, kad senieji vietovardžiai – Lietuvos kultūros, istorijos ir kalbos vertybė, kurios išsaugojimu privalo rūpintis valstybė;

įvertindamas tai, kad senuosiuose kaimų ir vienkiemių pavadinimuose glūdi etnologinė, lingvistinė, paleogeografinė, istorinė, kultūrinė ir kita svarbi informacija, saugotina kaip Lietuvos ir pasaulio kultūros palikimo dalis;

išskirdamas ypatingą gyvenamųjų vietų vardų reikšmę ryšiams su tėvų, senelių ir protėvių žeme puoselėti;

konstatuodamas, kad nuo sovietmečio iki šių laikų iš juridinės vartosenos jau yra išbraukta tūkstančiai istorinių vietovardžių ir stebima tolesnė jų nykimo tendencija;

siekdamas išsaugoti senuosius vietovardžius, nutaria:

 

1 straipsnis.

Paskelbti 2019 metus Vietovardžių metais.

 

2 straipsnis.

Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei:

1) sudaryti Vietovardžių metų komisiją (toliau – Komisija), kuri iki 2018 m. spalio 1 d. parengtų Vietovardžių metų programą;

2) numatyti lėšų 2019 metų valstybės biudžete Komisijos parengtai ir Vyriausybės patvirtintai Vietovardžių metų programai įgyvendinti.

 

SEIMO PIRMININKAS                                                                                          VIKTORAS PRANCKIETIS

 

 

 

Euro santrumpa, simbolis, vartojimas

Kalbos komisijos 2014 m. balandžio 10 d. posėdyje nutarta teikti euro santrumpą – Eur (rašoma be taško, plg. pavadinimo litas santrumpa – Lt). Prireikus galima vartoti tarptautinį kodą EUR arba simbolį . Piniginio vieneto dalies pavadinimo santrumpa ct (be taško).

Atkreiptinas dėmesys, kad santrumpa, kodas ar simbolis lietuvių kalboje paprastai vartojami po skaitmeninės raiškos (darant tarpą), pvz.: 250 eurų, 250 Eur, 250 EUR, 250 €.

(Simboliai – euro €, svaro ₤, dolerio $ – kartais pavartojami praktiniais arba stilistiniais sumetimais. Anglų kalba jie dažniau vartojami prieš skaitmenis, bet lietuviškame tekste jie vartotini po skaitmenų ir tarpo).

 

 

Gegužės 7-oji – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga!

      Visi esame kalbos vartotojai, kūrėjai, puoselėtojai, tyrinėtojai.

      Marcelijus Martinaitis yra pasakęs: „Kalba yra nenutrūkstamas kultūros bei kūrybos procesas, <...> kuriame dalyvauja tiek visa visuomenė, tiek konkretūs asmenys, istoriškai paveldėdami kalbą, ją turtindami ir perduodami būsimoms kartoms.“

     Tad ištvermės ir džiaugsmo atrasti, vertinti ir kurti.

     Auginkime ir puoselėkime kalbą kartu!

                                                                                                                                                                                             Valstybinė lietuvių kalbos komisija

 

 

Savivaldybių kalbos tvarkytojų seminaras

2018-ųjų balandžio 5-ąją Vilniuje esančiame Lietuvių kalbos institute (LKI) vyko seminaras, skirtas savivaldybių kalbos tvarkytojams. LKI, Valstybinės kalbos inspekcijos, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) vadovai plačiau apžvelgė šių dienų lietuvių kalbos realijas, žvilgsnius į ateitį. VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis pabrėžė, kad „kalba yra tauta, kalba yra valstybė. Ir nesame mes, kalbos puoselėtojai, vieniši, žmonėms rūpi, ką darome“. Valstybinės kalbos situacija šiandien nėra itin šviesi, esama nuomonių, kad „lietuvių kalba neužsidirba pinigų ir nėra tokios nacionalinės svarbos kaip kariuomenė“. Ne itin džiugu, kad minint 28-ąsias Nepriklausomybės atkūrimo metines „lietuvių kalba savo valstybėje nesijaučia jaukiai“.

Seminare apžvelgta 2017-ųjų kalbos tvarkytojų veikla, aptarti aktualiausi darbo, įvairių tikrinimų klausimai, teisiniai aspektai, šviečiamoji veikla, nebijojimas įtraukti kūrybiškumo ir kt.

Atkreiptas dėmesys į savivaldybių interneto svetainėse ir jų „Facebook“ paskyrose vartojamą taisyklingą lietuvių kalbą. Tekstai turi būti su lietuviškomis raidėmis, rišliai skaitomi ir sutvarkyti. Viešieji užrašai taip pat turi būti rašomi valstybine kalba, – nes „Lietuvoje gyvena lietuviai, o atsakas, kad užsieniečiai nesupras“ – neturėtų būti taip skambiai pabrėžiamas.

Po seminaro dalyviai iš arčiau susipažino su LKI veikiančiu interaktyviu „Lituanistikos židinio“ muziejumi. Čia mielai ir nemokamai laukiami visų Lietuvos mokyklų mokiniai.

 Seminaro dalyvė, Kauno r. savivaldybės Bendrojo skyriaus darbuotoja Kristina Adomavičienė

Kalbininku-seminaras

 

 

          Lietuvių kalbos žodžio Velykos etimologija (graikiškai étymos 'tikras, esminis' + lógos 'žodis, mokslas' – mokslas apie žodžių kilmę ir raidą. Etimologija taip pat vadinamas ir konkretaus žodžio kilmės aiškinimas) sietina su daugelyje slavų kalbų, išskyrus rusų, šiai šventei įvardyti vartojamu žodžių junginiu, kurio reikšmė yra Didžioji diena / naktis: Великдень (ukrainiečių), Великден (bulgarų), Вялікдзень (baltarusių), Wielkanoc (lenkų), Velikonoce (čekų), Velikanoč (slovėnų). Latvių kalboje slaviškas skolinys „Didžiosios dienos“ tapo Lieldienas. Europoje daugumoje kalbų Velykos vadinamos žodžiais, kurių etimologinė kilmė siejama su hebrajų kalbos žodžiu pesach, reiškiančiu izraelitų išėjimo iš Egipto minėjimo šventę pagal Senąjį Testamentą, graikų Pascha, (Πάσχα), italų Pasqua, ispanų Pascua, prancūzų Pâques, rusų Nасха, rumunų Paşti, švedų Påsk, olandų Pasen, suomių Pääsiäinen. Lietuvoje Velykų pavadinimą bandoma sieti su žodžiu vėlė – teigiama, kad pavadinimų sutapimas gali būti dėl žodžių atrakcijos.

 

 

APIE BRŪKŠNELĮ IR BRŪKŠNĮ

 

Brūkšnys (–) ir brūkšnelis (-) yra skirtingi ženklai. Jų rašymas tekstuose skiriasi.

Brūkšnys – yra skyrybos ženklas. Juo skiriamos sakinio dalys, sakinių dėmenys, tiesioginė kalba (brūkšnį, naudojantis klaviatūra, surenkame taip: Alt+0150). Brūkšnys rašomas vietoj praleistos tarinio jungties arba savarankiškos sakinio dalies, jei norime paryškinti praleidimą.

֍ Visada brūkšnys rašomas su tarpais, pvz., Kauno rajonas – žalias kraštas, vadinamas Lietuvos smaragdu. Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Kauno rajone šiais metais – jau 200-asis kūdikis. Viešojoje bibliotekoje – susitikimas su profesoriumi Liudu Mažyliu.

֍ Brūkšnys be tarpų rašomas tarp dviejų ar daugiau žodžių ar skaitmenų, žyminčių ko nors ribą: vietos, laiko, kiekio, eilės, pvz., magistralė Vilnius–Klaipėda. Koncerto trukmė 2–3 val. Liepos–rugpjūčio mėnesiais dauguma Europos institucijų darbuotojų atostogauja. 7–9 klasių mokinių olimpiados rezultatai. 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.

֍ Tarp žodžių, reiškiančių dvišalius santykius, rašomas brūkšnys be tarpų, pvz., pirmadienis–penktadienis. 2008–2018 m. Traukinys Kybartai–Kaunas. Molotovo–Ribentropo paktas. Perdavimo–priėmimo aktas (gali būti rašomas jungtukas ir (perdavimo ir priėmimo aktas), jei nereikia oficialaus termino, pakanka perdavimo aktas).

֍ Tarp greta vartojamų lygiagrečius dalykus reiškiančių žodžių, tam tikrai alternatyvai, dimensijoms žymėti, informacijos daliai dokumentų tekstuose, kompiuterių programose, bibliografiniuose aprašuose atskirti gali būti rašomas pasviras brūkšnys: pvz., vardas ir / ar pavardė; einamoji / atsiskaitomoji sąskaita; tel./faks.; Nepriklausomybės g. 2 / Vytauto g. 4; vėjas 5–7 m/s, greitis 12 Mb/s; rašto Nr. 35/509; www.vlkk.lt/naujienos.

֍ Kartais vietoj pasvirojo brūkšnio gali būti vartojami ir skliaustai: pvz., vardas ir (ar) pavardė; einamoji (atsiskaitomoji) sąskaita.

֍ Pasvirasis brūkšnys nerašomas tarp žodžių, susijusių priklausomybės santykiais, ir jų santrumpų, nevartotinas ir nurodant metų ribas: pvz., kilovatvalandės kaina rašoma taip: 1 kWh – 0,53 ct; už 1 kWh 0,53 ct; 0,53 ct už 1 kWh (ne 0,53ct/kWh); atsiskaitomoji sąskaita rašoma taip: a. s., atsisk. sask. (ne a/s); asmens kodas rašomas taip: a. k., asm. k., galima trumpinti ir AK (ne a/k); pašto dėžutė rašoma taip: p. d. (ne p/d); metų ribos nurodomos taip: 2000–2008 m. (ne 2000/2008 m.).

 

Brūkšnelis tarpais neskiriamas, klaviatūroje spaudžiamas iškart.

Rašomas:

֍ tarp dviejų kaitomų pavardžių ar pavardės ir slapyvardžio, pvz., Vincas Mykolaitis-Putinas, Donatas Montvydas-Donny Montell, Algirdas Ramanauskas-Algis Greitai, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Kai yra dvigubas geografinio objekto pavadinimas, pvz., Moravija-Silezija, Šiaurės Reinas-Vestfalija, Kastilija-La Manča, Friulis-Venecija Džulija;

֍ tarp dviejų sintaksiškai lygiaverčių daiktavardžių, reiškiančių vieno daikto pavadinimą, pvz., leidykla-spaustuvė, sekretorė-referentė, lopšelis-darželis, dizaineris-maketuotojas, paskaita-seminaras, akušeris-ginekologas;

֍ nurodant pašto kodą, pvz., LT-33119;

֍ datą rašant skaitmenų grupėmis, pvz., 2018-04-02; tarp numerius žyminčių skaitmenų ar raidžių grupių, pvz., Šventaragio g. 2-6, įsakymo Nr. 1H-45-(77);

֍ po arabiškų skaitmenų prieš kelintinių skaitvardžių galūnes, pvz., 9-asis čempionatas, 2018-ieji, 12-asis numeris, 30-metis, 16-aisiais, 155-oji. Galūnės nepridedamos prie romėniškų skaitmenų, pvz., III ketvirtis, VI tomas, IX amžius;

֍ trumpinant žodžius ir vietoj praleistos žodžio dalies, pvz., g-vė (gatvė), m-kla (mokykla), mokiniai (-ės), vardas (-ai), b-ka (biblioteka), mikro- ir makroekonomika, specialistas (-ė), kontrolierius (-ė);

֍ dvigubame simboliniame pavadinime, sudarytame iš dviejų susijungusių organizacijų pavadinimų: pvz., „Santara-Šviesa“ (organizacija), „Inkaras-Grifas“ (sporto komanda), „Švyturys-Utenos alus“ (įmonė).

Nerašomas:

֍ tarp dviejų vardų, pvz., Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Jonė Patricija;

֍ tarp sintaksiškai nelygiaverčių daiktavardžių, kurių paprastai antrasis papildo, paaiškina pirmąjį, pvz., sąskaita faktūra (Vietoj sąskaita-faktūra siūlytas prekyraštis neprigijo. Pakaktų vartoti tik faktūra, tačiau atsižvelgus į dvižodžio termino paplitimą aprobuotas terminas sąskaita faktūra.), šalys narės, mokytojas lituanistas, eteriniai aliejiniai augalai, gydytojas odontologas;

֍ brūkšnelis nerašomas tada, kai jungiami žodžiai yra sintaksiškai lygiaverčiai, bet žymi ne vieno, o dviejų dalykų pavadinimus: pvz., kultūra ir švietimas (ne kultūra-švietimas); pajamos ir išlaidos (ne pajamos-išlaidos); lietuvių ir italų santykiai (ne lietuvių-italų santykiai); Lietuvos ir Lenkijos sutartis (ne Lietuvos-Lenkijos sutartis). Taip pat brūkšnelis nerašomas, kai įmanomas sklandesnis variantas: pvz., internatinė mokykla (ne internatas-mokykla); kurortinis miestas (ne kurortas-miestas); sanitarinės technikos gaminiai (ne sanitarijos-technikos gaminiai); gamybinės technikos skyrius (ne gamybinis-techninis skyrius); moralinės problemos arba etinės problemos (ne moralinės-etinės problemos); buitinės sąlygos arba materialinės sąlygos (ne buitinės-materialinės sąlygos).

֍ žodžių junginiuose, kurių trumpinamas tik pirmas žodis (rašomas taškas): pvz., e. (el.) paštas, e. parašas, e. valdžia, e. vartai, e. sveikata ir pan.;

֍ tarp pavardę sudarančio nekaitomo ir kaitomo dėmens brūkšnelis nerašomas: pvz., Put Putarleckis, Tallat Kelpša. Tarp vardo ar pavardės ir prievardžio brūkšnelis taip pat nerašomas: pvz., Vytautas Didysis, Radvila Našlaitėlis.

 

Parengė Kauno rajono savivaldybės Bendrojo skyriaus darbuotoja Kristina Adomavičienė pagal www.vlkk.lt ir Rasuolės Vladarskienės knygą „Dokumentų tekstai ir formuluotės“ (išleido Lietuvių kalbos institutas, 2017 m.).

 

 

             Kovo 11-oji – Lietuvoje švenčiama Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Atstatymo Aktą. Jame rašoma, kad atstatomas 1940 m. svetimos jėgos panaikintas Lietuvos valstybės suvereninių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra nepriklausoma valstybė.

To laukė visa mūsų tauta.

1990-ųjų Kovo 11-oji baigė pirmąjį kelio į laisvę etapą – dainuojamosios revoliucijos laikotarpį. Iki realios laisvės ir tarptautinio pripažinimo dar buvo likę beveik pusantrų metų, laukė Maskvos ekonominė blokada, Pirmosios atkurtos Vyriausybės griūtis, Sausio 13-osios įvykiai. Tarptautiniu mastu Lietuva pripažinta beveik po metų – pirmoji tai padarė Islandija.

Kovo 11-oji visada žymės naujo, kad ir sunkaus, bet nepriklausomo Lietuvos kelio pradžią.

 

 

NACIONALINIS DIKTANTAS: ATEIK, RAŠYK, IŠSAUGOK

 

Maloniai kviečiame Jus visus 2018 m. kovo 2 d. 11 val. (penktadienį) rašyti Nacionalinį diktantą. Diktantas bus transliuojamas per LRT radiją ir internetu. Šį didelio populiarumo renginį organizuoja VšĮ Pilietinės minties institutas. Pernai Nacionalinį diktantą rašė daugiau nei 33 tūkst. žmonių. Anot diktanto organizatorių, nereikia bijoti nosinių ir kablelių, nes diktantas nėra egzaminas. Juo siekiama paskatinti žmones didžiuotis mus visus vienijančia kalba, kartu ir savo valstybe. Diktantą rašysime Kauno rajono savivaldybės Tarybos salėje (Savanorių pr. 371, 1 aukštas).

Antrasis (finalinis) turas vyks Vilniuje (balandžio antrą šeštadienį).

Labai Jūsų visų lauksime! 

 

Nacionalinio diktanto 2018 koordinatorės Kauno rajono savivaldybėje

Nijolė Miodušauskienė ir Kristina Adomavičienė, tel. (8 37) 305 531, el. p. kalba@krs.lt

(Registracija nebūtina)

 

 

         Vasario 16-oji – nacionalinė Lietuvos šventė, skirta 1918-aisiais Lietuvos Tarybos signatarų pasirašytam Lietuvos nepriklausomybės aktui paminėti. Jis tapo pagrindu, suvienijusiu žmones, kovojusius už laisvą ir nepriklausomą Lietuvą. Ano meto Lietuvos laisvės siekį ir valstybės kūrimą skatino Vakarų Europoje sklandančios tautiškumo idėjos, didėjanti lietuvių identiteto savimonė. Visi mes sulaukėme šio siekio išsipildymo, nes esame suverenios valstybės, turinčios gilią istorinę praeitį, kultūrines tradicijas, savąją kalbą, taip pat tikėjimą savo šalies ateitimi, piliečiai. Tebūnie Vasario 16-oji – mūsų laisvės simbolio diena, visų prasmingų darbų atspirties taškas. Saugokime, stiprinkime, didžiuokimės savo valstybe!

 

 

      GIMTOJI KALBA – be jos negyvuoja tautos. Kalba yra prigimtinis dalykas, sudarantis galimybes išsaugoti svarbiausias tautos vertybes. Gimtosios kalbos puoselėjimu, išsaugojimu turi rūpintis kiekvienas iš mūsų, tai yra ir mūsų valstybės rūpestis. Kuriami įstatymai taisyklingai vartoti lietuvių kalbą viešojoje erdvėje. Ir apskritai ją vartoti. Kasdieniame gyvenime. Įkvepiančių ir džiuginančių pavyzdžių netrūksta kitose pasaulio šalyse gyvenančių lietuvių bendruomenių, kurios kuria lietuviškas mokyklas, leidžia lietuvišką spaudą, puoselėdamos tradicijas organizuoja renginius ir panašiai. Nė vienam iš mūsų nereikia pamiršti savo prigimties – gimtosios kalbos. Ji vienija mus, atskleidžia patriotiškus jausmus, sąmoningumą.

Per amžius žmonės kalbėjo savo gimtąja kalba, visada rūpinosi ją išlaikyti, gražinti, skleisti, tobulinti. <...> Ne žemės derlumu, ne drabužių įvairumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių stiprumu laikosi tautos, bet daugiausia išlaikydamos savąją kalbą, kuri didina ir palaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę. Gimtoji kalba yra bendrosios meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Sunaikink kalbą – sunaikinsi santaiką, vienybę ir dorybę. Sunaikink kalbą – sunaikinsi dangaus saulę, sujauksi pasaulio tvarką, atimsi gyvybę ir garbę.“

Ištrauka iš Mikalojaus Daukšos „Prakalbos į malonųjį skaitytoją”

 

Kalbos tvarkytojo veikla

Tikrina valstybinės kalbos taisyklingumą, Kauno rajono viešuosius užrašus, leidinius, dokumentų, taip pat įstaigų ir įmonių svetainių kalbos taisyklingumą, pataria įvairiais kalbos vartojimo ir taisyklingumo klausimais.

Mums svarbi Jūsų nuomonė – rašykite klausimus, pastebėjimus, pasiūlymus, kaip išsaugoti taisyklingą lietuvių kalbos vartojimą.

Bendrojo skyriaus darbuotoja Kristina Adomavičienė, tel. (8 37) 30 55 31, el. paštas kristina.adomaviciene@krs.lt, kalba@krs.lt

 

Dokumentų rengimo istorija

Dokumentų kalbos stilių kalbininkai priskiria administraciniam kalbos stiliui. Šis stilius norminamas daugiausia, o tirtas – mažiausiai, nors administracinio stiliaus užuomazgos lietuvių raštijoje yra senos, siekia net XVII amžių, tačiau nėra iki galo susiformavęs. Stiliui formuotis trukdė tai, kad nebuvo nepriklausomos Lietuvos valstybės. Palankios politinės sąlygos plėtotis šiam stiliui susidarė tik 1918–1940 metais ir, be abejo, mūsų laikais, nuo 1990 metų, atkūrus valstybės nepriklausomybę.

Mokyti taisyklingai rašyti dokumentus pradėta XX amžiaus pradžioje. Liudo Jakavičiaus Lietuvių raštvedys buvo leidžiamas net keturis kartus. 1929 metais 5-asis leidimas pavadintas Meilės ir tarnybinių laiškų, Vėliau pasirodė Gudyno Kišeninis advokatas. Šių leidinių tikslas mokyti paprastus žmones dokumentų įforminimo dalykų ir dokumentams būdingų standartinių pasakymų.

Administracinei kalbai keliami vienodi reikalavimai, kaip ir visai rašomajai kalbai. Pirmasis kovoti su barbarizmais ėmėsi Jonas Jablonskis.

Dabar dokumentų rengimą ir įforminimą, taip pat jų kalbą reglamentuoja teisės aktai.

 

Rengiant dokumentus

 

Kalbos konsultacijos
  • Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Gedimino pr. 60, Vilnius, el. p. vlkk@vlkk.lt . Konsultuoja darbo dienomis 8.30–12.30 val. tel. (8 5) 272 4520
  • Valstybinė kalbos inspekcija, M. K. Paco g. 4, Vilnius, tel. / faks. (8 5) 260 8899, el. p. vki@lrvki.lt, http://vki.lrv.lt/

 

Nuorodos internete

 

Lietuvių kalbos mokomieji žaidimai

http://www.kalbosnamai.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=49&Itemid=64

 

Teisės aktai