Valstybinė kalba

 

2018-ieji – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metai

 

 

NACIONALINIS DIKTANTAS: ATEIK, RAŠYK, IŠSAUGOK

 

Maloniai kviečiame Jus visus 2018 m. kovo 2 d. 11 val. (penktadienį) rašyti Nacionalinį diktantą. Diktantas bus transliuojamas per LRT radiją ir internetu. Šį didelio populiarumo renginį organizuoja VšĮ Pilietinės minties institutas. Pernai Nacionalinį diktantą rašė daugiau nei 33 tūkst. žmonių. Anot diktanto organizatorių, nereikia bijoti nosinių ir kablelių, nes diktantas nėra egzaminas. Juo siekiama paskatinti žmones didžiuotis mus visus vienijančia kalba, kartu ir savo valstybe. Diktantą rašysime Kauno rajono savivaldybės Tarybos salėje (Savanorių pr. 371, 1 aukštas).

Antrasis (finalinis) turas vyks Vilniuje (balandžio antrą šeštadienį).

Labai Jūsų visų lauksime! 

 

Nacionalinio diktanto 2018 koordinatorės Kauno rajono savivaldybėje

Nijolė Miodušauskienė ir Kristina Adomavičienė, tel. (8 37) 305 531, el. p. kalba@krs.lt

(Registracija nebūtina)

 

 

         Vasario 16-oji – nacionalinė Lietuvos šventė, skirta 1918-aisiais Lietuvos Tarybos signatarų pasirašytam Lietuvos nepriklausomybės aktui paminėti. Jis tapo pagrindu, suvienijusiu žmones, kovojusius už laisvą ir nepriklausomą Lietuvą. Ano meto Lietuvos laisvės siekį ir valstybės kūrimą skatino Vakarų Europoje sklandančios tautiškumo idėjos, didėjanti lietuvių identiteto savimonė. Visi mes sulaukėme šio siekio išsipildymo, nes esame suverenios valstybės, turinčios gilią istorinę praeitį, kultūrines tradicijas, savąją kalbą, taip pat tikėjimą savo šalies ateitimi, piliečiai. Tebūnie Vasario 16-oji – mūsų laisvės simbolio diena, visų prasmingų darbų atspirties taškas. Saugokime, stiprinkime, didžiuokimės savo valstybe!

 

 

      GIMTOJI KALBA – be jos negyvuoja tautos. Kalba yra prigimtinis dalykas, sudarantis galimybes išsaugoti svarbiausias tautos vertybes. Gimtosios kalbos puoselėjimu, išsaugojimu turi rūpintis kiekvienas iš mūsų, tai yra ir mūsų valstybės rūpestis. Kuriami įstatymai taisyklingai vartoti lietuvių kalbą viešojoje erdvėje. Ir apskritai ją vartoti. Kasdieniame gyvenime. Įkvepiančių ir džiuginančių pavyzdžių netrūksta kitose pasaulio šalyse gyvenančių lietuvių bendruomenių, kurios kuria lietuviškas mokyklas, leidžia lietuvišką spaudą, puoselėdamos tradicijas organizuoja renginius ir panašiai. Nė vienam iš mūsų nereikia pamiršti savo prigimties – gimtosios kalbos. Ji vienija mus, atskleidžia patriotiškus jausmus, sąmoningumą.

Per amžius žmonės kalbėjo savo gimtąja kalba, visada rūpinosi ją išlaikyti, gražinti, skleisti, tobulinti. <...> Ne žemės derlumu, ne drabužių įvairumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių stiprumu laikosi tautos, bet daugiausia išlaikydamos savąją kalbą, kuri didina ir palaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę. Gimtoji kalba yra bendrosios meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Sunaikink kalbą – sunaikinsi santaiką, vienybę ir dorybę. Sunaikink kalbą – sunaikinsi dangaus saulę, sujauksi pasaulio tvarką, atimsi gyvybę ir garbę.“

Ištrauka iš Mikalojaus Daukšos „Prakalbos į malonųjį skaitytoją”

 

Kalbos tvarkytojo veikla

Tikrina valstybinės kalbos taisyklingumą, Kauno rajono viešuosius užrašus, leidinius, dokumentų, taip pat įstaigų ir įmonių svetainių kalbos taisyklingumą, pataria įvairiais kalbos vartojimo ir taisyklingumo klausimais.

Mums svarbi Jūsų nuomonė – rašykite klausimus, pastebėjimus, pasiūlymus, kaip išsaugoti taisyklingą lietuvių kalbos vartojimą.

Bendrojo skyriaus darbuotoja Nijolė Miodušauskienė, tel. (8 37) 30 55 31, (8 616 157 47), el. paštas kalba@krs.lt

Bendrojo skyriaus darbuotoja Kristina Adomavičienė, tel. (8 37) 30 55 31, el. paštas kristina.adomaviciene@krs.lt

 

Dokumentų rengimo istorija

Dokumentų kalbos stilių kalbininkai priskiria administraciniam kalbos stiliui. Šis stilius norminamas daugiausia, o tirtas – mažiausiai, nors administracinio stiliaus užuomazgos lietuvių raštijoje yra senos, siekia net XVII amžių, tačiau nėra iki galo susiformavęs. Stiliui formuotis trukdė tai, kad nebuvo nepriklausomos Lietuvos valstybės. Palankios politinės sąlygos plėtotis šiam stiliui susidarė tik 1918–1940 metais ir, be abejo, mūsų laikais, nuo 1990 metų, atkūrus valstybės nepriklausomybę.

Mokyti taisyklingai rašyti dokumentus pradėta XX amžiaus pradžioje. Liudo Jakavičiaus Lietuvių raštvedys buvo leidžiamas net keturis kartus. 1929 metais 5-asis leidimas pavadintas Meilės ir tarnybinių laiškų, Vėliau pasirodė Gudyno Kišeninis advokatas. Šių leidinių tikslas mokyti paprastus žmones dokumentų įforminimo dalykų ir dokumentams būdingų standartinių pasakymų.

Administracinei kalbai keliami vienodi reikalavimai, kaip ir visai rašomajai kalbai. Pirmasis kovoti su barbarizmais ėmėsi Jonas Jablonskis.

Dabar dokumentų rengimą ir įforminimą, taip pat jų kalbą reglamentuoja teisės aktai.

 

Rengiant dokumentus

 

Kalbos konsultacijos
  • Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Gedimino pr. 60, Vilnius, el. p. vlkk@vlkk.lt . Konsultuoja darbo dienomis 8.30–12.30 val. tel. (8 5) 272 4520
  • Valstybinė kalbos inspekcija, M. K. Paco g. 4, Vilnius, tel. / faks. (8 5) 260 8899, el. p. vki@lrvki.lt, http://vki.lrv.lt/

 

Nuorodos internete

 

Lietuvių kalbos mokomieji žaidimai

http://www.kalbosnamai.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=49&Itemid=64

 

Teisės aktai