District

Rokų herbas

Rokai yra Kauno rajono savivaldybės Rokų seniūnijos centras, įsikūręs prie Jiesios upės. Šios upės 12 km atkarpa nuo jos žiočių iki tos vietos, kur į ją įteka Kumė, ties Kauno–Prienų plentu, 1960 m. rugsėjo 27 d. paskelbta Jiesios kraštovaizdžio (landšaftiniu) draustiniu. Čia priskaičiuojama daugiau augalų rūšių nei botaniniuose draustiniuose. Iš maždaug pusseptinto šimto augalų rūšių 101 yra reta ir saugoma, o net 14 jų – įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Tarp šių nykstančių ir itin saugomų augalų yra paprastoji gebenė, plačialapė gegūnė, lieknoji plukė, gegužraibė, didysis asiūklis ir kiti. Pasak kalbininkų, Rokų pavadinimas yra asmenvardinės kilmės – nuo asmenvardžio Rokas. Šiuos teiginius patvirtina istorijos šaltiniai. Rokai kaip Roko laukas pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėti 1500 m. žemės dovanojimo dokumente, kuriuo Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras dovanojo žemių prie Jiesios upės Henrikui Šliagiriui. 1578 m. Kauno seniūno Jono Chodkevičiaus dokumente, kuriuo Jurgiui Reineriui buvo skiriama žemės popieriaus malūnui statyti, vietovė irgi minima kaip Roko laukas. 1639 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio Alberto Stanislovo Radvilos fundaciniame rašte Kauno bernardinams vieta jau vadinama Rokakiemiu, o XIX a. pr., t. y. 1807 m., Naujosios Rytų Prūsijos žemėlapyje jis įvardinamas kaip Rokay.
Rokai garsūs juose veikusių plytinių istorija. 1639 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio Alberto Stanislovo Radvilos dovanojimo aktas bernardinams atskleidžia, kad šioje vietovėje 1603 m. veikė bernardinų vienuolyno plytinė. Šv. Jurgio bažnyčios ir vienuolyno rūmų Kaune plytos buvo išdegtos būtent šioje plytinėje. Vienuolyno kronikoje yra duomenų, kad galbūt plytinė veikė ir anksčiau, t. y. nuo 1589 m., tačiau konkreti jos vieta nenurodyta. Kaip vienas iš daugelio 1830–1831 m. sukilimo padarinių buvo Rokų plytinės uždarymas.
Nauja plytinė buvo įkurta 1883 m., Pirmojo pasaulinio karo metu ji sudeginta, o atstatyta antraisiais Lietuvos nepriklausomybės metais. Nors vis dar nemažos darbo apkrovos buvo vykdomos žmonių rankomis, pasitelkiant arklių jėgą, šios plytinės darbas jau buvo ir automatizuotas. Plytinė buvo aprūpinta presu, vidaus degimo varikliu, moliui kasti buvo įrengta motorinė žemsemė (bageris), o plytos į džiovyklas pradėtos vežti bėgiais vagonėliuose. Tarpukariu čia pagaminta produkcija buvo ypač paklausi – visi plytinės gaminiai (plytos ir čerpės) būdavo išperkami. 2004 m. plytinė pavadinta UAB „Rokų keramika“, o jos gamybos technologija – aukšto lygio. Šioje gamykloje dirba daugiau nei pusantro šimto Rokų gyventojų.
Svarstant galimus Rokų herbo motyvus, Rokų atstovės išreiškė bendruomenės norą sieti simboliką su Jiesios kraštovaizdžio draustiniu ir plytine. Kaip vieni iš herbo simbolių siūlyti: vabzdys, vadinamas giedančia cikada, ir į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti augalai –rūtenis, kurio šaknis yra tuščiavidurė, ir gebenė. Po diskusijų Rokų herbe nuspręsta vaizduoti dvi žalias besiraitančias gebenės šakeles ir heraldinę figūrą – raudonų plytų stulpą, kuris būtų aliuzija į Rokus garsinančią plytinę. Skydo sidabrinė spalva simbolizuoja vaizdingą Jiesios upę. Rokų herbo etaloną sukūrė dailininkas Rolandas Rimkūnas. Jį Lietuvos heraldikos komisija aprobavo 2013 m. balandžio 19 dieną.