Floristė iš Kulautuvos geriausiai iššifravo „Vasarvidžio nakties sapną“

Floristė ir dekoratorė Joana Zubrickienė per septynerius veiklos metus yra sukomponavusi ne vieną vestuvinę arką. Rugsėjo viduryje kulautuviškė dalyvavo Pakruojo dvare surengtame arkų puošybos konkurse „Meilės arkos 2020“ ir iš jo grįžo su „Vasarvidžio nakties sapno“ nominacija. Solidžios ir autoritetingos komisijos nuomone, „JG floristika ir dekoras“ arka labiausiai atspindėjo gėlių festivalio tematiką.

„Meilės arkos 2020“ ne tik vainikavo gėlių festivalį „Vasarvidžio nakties sapnas“ dvare, tačiau ir įvardijo būsimas 2021 metų vestuvių puošybos tendencijas.

Rinkosi lietuviškus augalus

„Tai pirmasis konkursas, kuriame dalyvavau, o ši arka – masyviausia iš mano kurtų, – šypsojosi nominantė. Ir patikslino: dviejų metrų pločio ir dviejų su puse metro aukščio“.

Konkurso organizatoriai visiems penkiolikai dalyvių davė vienodus karkasus ir toliau jau leido pasireikšti jų fantazijai. Rinkdamasi augalus, kulautuviškė stengėsi, kad jie būtų „į temą“, kuo ilgiau išsilaikytų, būtų atsparūs gamtos sąlygoms, simbolizuotų meilę ir tiktų vestuvėms. „V.Šekspyro pjesės „Vasarvidžio nakties sapnas“ veiksmas vyksta miške, todėl pagrindą sudarė beržai. Jų arkai prireikė daugiau kaip 50 kilogramų: šakų ir pintų floristikos elementų. Taip pat naudojau trijų atspalvių viržius ir burnočius, šiek tiek gudobelių, samanų. Visi augalai – lietuviški“, – pasakojo Joana.

Jei mokyklos laikais ir buvo skaičiusi šią pjesę, floristė prisipažino nieko neprisiminusi, todėl prieš konkursą ne tik skaitė, bet ir gilinosi į šį kūrinį. Į Pakruojo dvarą ji važiavo jau su paruoštukais, prie kurių plušėjo savaitę, ir „JG floristika ir dekoras“ komanda. Vestuvinei arkai sukomponuoti prireikė beveik 9 valandų.

Kulautuviškė patikino: vykdama į Pakruojo dvarą ji nesitikėjo grįžti su įvertinimu. „Konkursui atidaviau daug laiko, jėgų ir emocijų, džiaugiuosi, kad tai davė rezultatą. Sulaukiau gausybės sveikinimų, padidėjo motyvacija,  atsirado dar didesnis noras kurti, o daugiau niekas nepasikeitė, kol kas nejaučiu, kad sulaukčiau dar daugiau užsakymų“, – patikino moteris.

Veiklos posūkiai

Pagal specialybę  „Vasarvidžio nakties sapno“ nominantė – mechanikos inžinierė. Paklausta, kas pastūmėjo į dekoro ir floristikos veiklą, pašnekovė patikino, jog tai – ilga istorija. Kulautuviškė apie 10 metų su vyru Raimondu gyveno Amerikoje, čia susilaukė sūnaus, ir tiek pat metų skaičiuoja, kai sugrįžo atgal. „Posūkis įvyko, kai gimė dukra Saulė. Mane ir iki tol viliojo kūrybinis darbas, augindama dukrą, vėl pradėjau mokytis, ėjau į kursus. Pamažu iš hobio floristika ir dekoras tapo darbu. Atrodo, kad šis darbas pats mane susirado, o ne aš jo ieškojau“, – sakė J.Zubrickienė.

Nors atrodytų, kad mechanikos inžinierius yra „tiksliukas“ ir nieko bendro su kūrybiškumu neturi, įgyta specialybė, pasak Joanos, labai padeda braižymui, eskizavimui, karkaso kūrimui, o erdvinis mąstymas ir matymas  –  dėliojant kompozicijas.

Stengiasi kaip sau

 „JG floristika ir dekoras“ – šeimos verslas, kuriame sukasi Joanos mama Janina Balasevičienė, vyras Raimondas. „Mums tai ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir gyvenimo būdas. Tuo gyvename kiekvieną akimirką. Mūsų moto – nuoširdumas, kiekviena šventė planuojama taip, tarsi tai būtų mūsų pačių“,  –   tvirtino floristė.

J.Zubrickienė prisipažino galinti papuošti bet ką: ir vestuves, ir krikštynas, stalus ir fotosesijos kampelį, šermenis, bažnyčią, dekoruoti bet kokią iškilmių vietą ar automobilį . „Jautriausias dalykas, kur galiu įdėti daugiausia savęs, yra šermenys, o įdomiausi – dideli objektai. Pavyzdžiui,  Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos dekoravimas Kalėdoms ar Velykoms. Tam naudojame įdomesnius karkasus, originalesnes kompozicijas. Į kiekvieną darbą stengiuosi įsigilinti, nesvarbu, ar tai būtų sveikinimo puokštė ar didesnis darbas“, – sakė J.Zubrickienė.

Floristė 100 proc. pritaria teiginiui, jog egzistuoja gėlių kalba, kad per jas galima išreikšti tam tikrus jausmus, mintis, nuotaikas. Kai kuriu dekorą vestuvėms, išsiklausinėju, kokias gėles, kokias spalvas mėgsta jaunieji. Gėlėmis gali užjausti, paguosti žmones netekus artimojo. Gėlių kalba ne tik egzistuoja, ir yra labai stipri emociškai“, – teigė pašnekovė.

Nors dabar yra labai daug įvairių atvežtinių natūralių ir dažytų gėlių, ir kuo toliau, tuo labiau ši tendencija didėja, J.Zubrickienei labiausiai patinka lietuviškos darželio gėlės. „Man jos – šiltos ir mielos, labiausiai mėgstu dirbti su lietuviškomis gėlėmis, sezono metu jas naudoju dažniausiai“, – tvirtino kulautuviškė.

Teksto autorius: Vilma Kasperavičienė, "Kauno diena"

Komentarai (0)

Parašykite savo nuomonę:

Prisijungusių sistemos lankytojų komentarai svetainėje yra viešinami automatiškai

Neprisijungusių sistemos lankytojų komentarai svetainėje yra viešinami tik patvirtinus administratoriui

: