Kauno rajono darbo rinka atveria solidžias perspektyvas

Kauno rajone darbo pasiūla vis didėja, nes stiprėja esamos ir kuriasi vis naujų įvairių sričių įmonių ir ūkių.

Galimybių netrūksta

„Kauno rajone viskas auga. Auga keturmyliais žingsniais. Jeigu kas sunkiau gyvenate, dabar jūsų rankose visi koziriai. Eikite į darbo rinką, ieškokite“, – drąsino Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius norinčius keisti darbą, ieškančius papildomo uždarbio ar svarstančius dienas ant sofos iškeisti į pastovų darbą.

Darbdaviai pastebi, kad turintieji darbus nelinkę jų keisti ar ieškoti papildomo. Vaikus auginantys tėvai ir dėl to nedirbantys nelinkę išbandyti darbo puse etato, nors tikrai atsirastų, kas tokį pasiūlytų.

„Šis laikotarpis yra absoliučiai darbuotojų pusėje. Svarstantys ieškotis darbo turėtų išdrąsėti ir pasidairyti. Atlyginimai – tikrai nemenki“, – skaičiavo pašnekovas. Pavyzdžiui, žemės ūkyje mechanizatorius gauna 2 tūkst. ir daugiau eurų, atskaičiavus mokesčius. Nekvalifikuotam darbui vietoje 20–30 eurų į dieną ūkininkai pasiruošę mokėti ir 50.

Pasirengę spręsti ir socialines problemas – suorganizuoja transportą į darbą ir iš jo, jeigu darbuotojas su šeima persikrausto į rajoną ir turi vaikų, padeda rasti artimiausią mokyklą ar vaikų darželį, popamokinį užimtumą.

Kai kurie Kauno rajono darbdaviai net garantuoja papildomas kelis šimtus siekiančias vienkartines išmokas už rekomenduotą patikimą darbuotoją.

Žaliau ir erdviau

„Žemės ūkis yra ne tik žemės ūkio darbai, bet ir maisto pramonė. Kauno rajone yra daug ir ūkininkų, ir smulkiojo verslo atstovų, gamintojų. Šiandien per visą Kauno rajoną suskaičiuočiau tūkstantį ir daugiau vietų, kur trūksta darbuotojų. Be galo daug cechų ir cechelių. Kai kurie yra įdarbinę net po šimtą žmonių, bet ir pas juos visada yra trūkstamų pozicijų. Jeigu neturi žalingų įpročių, nori dirbti, praktiškai kiekviename ūkyje rastum darbą“, – teigė M.Maciulevičius.

Jis pastebėjo, kad Kauno rajone jau prasidėjo Vakarų Europoje praūžusi banga įmones įkurdinti ne didmiestyje, o šalia jo.

Kauno rajone kuriasi stiprios ir inovatyvios įmonės. Šiais galingo interneto laikais patogiau būti įsikūrus rajone. Nereikia investuoti į žaliuosius ofisus, nes rajonas pats yra žalia aplinka. Daug mažesnės NT išlaidos, darbuotojams dingsta parkavimo, spūsčių problemos ir t.t.

„Per ateinančius dešimt metų pamatysime tokią rajono transformaciją!“ – įsitikinęs M.Maciulevičius.

Lyg prie šturvalo

Kauno rajonas stiprus ir savo pramone, ir žemės ūkiu. Nemažai kam ūkis vis dar asocijuojasi su mėšlu, smarve ir dar kažkuo baisaus. Nieko panašaus!

„Šiuolaikinis žemės ūkis yra fantastika. Tai yra robotika, aukštoji inžinerija, traktoriai su išmaniaisiais davikliais, jutikliais. Tokį vairuoti pagal sudėtingumą prilygsta lėktuvo pilotavimui. Tai labai įdomu. Jaunųjų ūkininkų akys dega“, – kalbėjo M.Maciulevičius. Technika leidžia greitai ir tiksliai atlikti daugybę funkcijų, didinančių ūkių našumą, produkcijos kokybę.

„Žemės ūkis yra didžiulė ateitis“, – teigė pašnekovas. Vakarų Europos ūkiai mūsiškius lenkia penkiolika metų. Į labiausiai pažengusius ateinama kaip į įmonę. „Vos ne su kostiumu sėda prie traktoriaus vairo. Apvažiuoja lauką, atlieka darbus, o paskui su kompiuteriu atlieka apskaitą. Ir viskas. Ūkio darbuotojo darbas yra niekuo nesiskiriantis nuo fabriko ar biuro darbuotojo. Skatinčiau jaunimą rinktis žemės ūkio srities, maisto pramonės specialybes, domėtis inovacijomis ir apskritai viskuo. Galimybių Kauno rajone tik daugėja“, – sakė sąjungos vadovas.

Čia kuriasi daug įvairių įmonių. Su robotizacija maisto pramonėje, žemės ūkyje Kauno rajone apčiuopiamai jaučiama ketvirtoji pramonės revoliucija – Pramonė 4.0 (ekonomikos raidos etapas, pasižymintis tokių technologijų kaip didieji duomenys, dirbtinis intelektas, daiktų internetas, robotika, 3D spausdinimas ir pan. sinteze, jų fizine, skaitmenine ir biologine sąveika, apimančia ekonomikos, verslo, visuomenės ir paties žmogaus paradigmų pokyčius, valstybių, įmonių, pramonės sektorių ir visos visuomenės sistemų pertvarką).

Negali išsiversti

Nepaisant to, kad technika ir technologijos nepajėgios visko nudirbti be žmogaus. „Kaip ir visoje Lietuvoje, Kauno rajone gerų ir kvalifikuotų darbuotojų visada trūksta. Pavyzdžiui, trūksta mašinų ir mechanizmų aptarnavimo specialistų. Visi ūkininkai atrastų po etatą mechanizatoriui ir mokėtų jam labai neblogus pinigus. Technika yra nauja, sudėtinga, jai valdyti reikia specialių įgūdžių“, – tęsė M.Maciulevičius.

Darbuotojų trūkumas skatina ūkius robotizuoti. Robotizuojami ir pienininkystės ūkiai, nors pastarųjų Kauno rajone ir nedaug. Kvalifikuotų melžėjų poreikis vis tiek yra išlikęs, nors, pavyzdžiui, diegiamos išmaniosios melžimo sistemos.

Be to, prie kiekvieno ūkio vis dar yra be galo daug įvairių sezoninių darbų: nurinkti akmenis, paravėti ir pan. Visų šių nekvalifikuotų darbų spektras yra platus. Tokio darbo apimtis dažnam ūkyje yra nemaža, būtų galima net atskirą nuolatinio darbo vietą tam sukurti arba ūkiai bando kooperuotis, kad tam tikros pozicijos darbuotojui darbo būtų ištisus metus. Tokių nekvalifikuotų darbuotojų ypač trūksta, vardija ūkininkų atstovas.

Ūkininkai neranda pagalbos akmenims iš laukų surinkti, ravėti. Jis pasakojo, kad vienas šilauogių augintojas guodėsi nerandąs ravėtojų, nors pasiruošęs mokėti po 30 eurų už neilgą vagą, kurią įgudęs darbininkas įveiktų per pusantros valandos.

Beje, daugybės Kauno rajono ūkių dalis darbuotojų yra Kauno miesto gyventojai. Dalis rajono gyventojų dirba Kauno mieste. M.Maciulevičius svarsto, kad darbuotojų ieškančių ūkininkų ir rajono verslų dar viena viltis – ukrainiečiai, Lietuvoje ieškantys užuovėjos nuo karo, o taip pat jaunoji karta – studentai.

Kauno rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Tomas Didžiulis sakė, kad mažesniuose kaimuose pagrindiniai darbdaviai yra ūkininkai, žemės ūkio bendrovės. Pažangiame ūkyje, kur jau yra išmanioji žemdirbystė, kombainai už 700–800 tūkst. eurų, reikia aukštesnės kvalifikacijos specialistų, neužtenka vietos gyventojų turimų kompetencijų.

T.Didžiulis vardijo, kad, pavyzdžiui, tiek agronomijos studentai, tiek būsimieji miškininkai darbus susiranda dar besimokydami, nes tai labai paklausūs specialistai. Įmonės jiems sumoka už studijas.

Vien žemės ūkiui reikia labai labai plataus spektro žinių: ir inžinerinių, ir ekonominių, vadybinių, rinkodaros, derybų, komunikacijos ir t.t. T.Didžiulio žiniomis, į Kauno rajoną dirbti važinėja žmonės ir iš Jonavos, Prienų. Dėl darbo čia atsikrausto iš Mažeikių ar pan.

Užimtumo tarnybos skaičiai

Užimtumo tarnybos, fiksuojančios tik registruotą nedarbą, t.y. tik tų žmonių duomenis, kurie joje užsiregistruoja, turimais duomenimis, šių metų spalio 1 d. Kauno rajone registruotas nedarbas siekė 9,2 proc., Kauno mieste – 9,3 proc. Visoje Lietuvoje – 8,1 proc.

Spalio 1 d. darbdaviai Užimtumo tarnybos informacinėje svetainėje buvo įregistravę laisvas 438 darbo vietas Kauno rajone.

Didžioji dauguma registruotų laisvų darbo skelbimų – paslaugų sektoriuje (380), antroje vietoje – pramonė (40), trečioje – statyba (14). Žemės ūkio srityje buvo ieškoma tik keturių darbuotojų.

Spalio 1 d. darbo ieškojo 5 610 bedarbio statusą turinčių Kauno rajono gyventojų. Daugiausia registruota ieškančių nekvalifikuotų atsitiktinių darbų (355), pakuotojo (287), pardavėjo ir administratoriaus (po 163) darbo. Ieškoma ir pagalbinio darbo, pardavimo vadybininko, apskaitininko, valytojo, kirpėjo.

Kauno mieste spalio 1 d. buvo 16,8 tūkst. bedarbio statusą turinčių žmonių. Darbdaviai kauniečiams galėjo pasiūlyti rinktis iš 1 853 laisvų darbo vietų.

Teksto autorius: Jurgita Šakienė, „Kauno diena“

Regimanto Zakšensko nuotr.

Šio straipsnio publikuoti be „Kauno dienos“ leidimo negalima 

Komentarai (0)

Parašykite savo nuomonę:

Prisijungusių sistemos lankytojų komentarai svetainėje yra viešinami automatiškai

Neprisijungusių sistemos lankytojų komentarai svetainėje yra viešinami tik patvirtinus administratoriui

:

Susijusios naujienos