Knygnešių žygdarbis pagerbtas konferencijoje

Knygnešystė – unikalus mūsų istorijos laikotarpis. Spaudos draudimo metais lietuviškas knygas nešę žmonės daug prisidėjo prie to, kad šiandien kalbame ir rašome savo kalba. Spaudos ir knygos atgavimo dieną ir Lietuvos atkūrimo 100-metį Vilniaus universiteto Kauno fakulteto mokslo darbuotojai su Kauno rajono pedagogais paminėjo bendroje konferencijoje „Knygnešystė Pakaunės krašte“, surengtoje Kauno rajono bibliotekoje.

Konferencijos pranešimuose buvo prisiminti Pakaunės krašto knygnešiai, kurių keliai iš Prūsijos driekėsi per Čekiškę, Vilkiją, Babtus, Raudondvarį, Zapyškį, Garliavą ir kitas vietoves.

„Universiteto mokslininkų ir mūsų krašto pedagogų bendradarbiavimas renkant medžiagą apie knygnešystę ir dalijimasis savo žiniomis bendroje konferencijoje – išties labai sveikintinas“, – sakė Kauno rajono savivaldybės vyr. specialistas dr. Antanas Bagdonas.

Daugybė Pakaunės krašto knygnešių spaudos draudimo metais dešimtis ir šimtus kilometrų nešė lietuviškus laikraščius ir knygas, maldaknyges, rizikuodami netekti gyvybės, prarasti laisvę, būti įkalinti atšiauraus Sibiro platybėse. „Knygas nešė Pakaunės krašto vyrai ir drąsios moterys, nebijoję nei šalčio, nei alkio, nei žandarų smurto. Visi siekė, kad būtų išsaugotas lietuviškas žodis, raštas, kad liktų gyva lietuviška tautinė savimonė“, – kalbėjo viena konferencijos iniciatorių ir organizatorių, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto docentė dr. Inga Stepukonienė.

XIX a. pab. – XX a. per. lietuvių knygnešystė – fenomenas, neturintis analogo pasaulyje. Unikalus įvykis, įprasmintas į kitas kalbas neišverčiamu žodžiu. Tai tęsėsi net 40 metų ir neabejotinai padėjo pagrindus nepriklausomai Lietuvos valstybei, kuri buvo atkurta 1918 metų vasario 16-ąją.

Kauno rajone knygnešių atminimą saugo kryžiai, koplytstulpiai, jų vardais pavadintos gatvės.

„Jie nešė mums nežemišką šviesą – Knygą“, – įrašyta ant medinės skulptūros Babtuose, skirtos šio krašto knygnešiams.

Knygnešiui Petrui Varkalai Girininkų kaime, Rokų seniūnijoje, šalia išlikusios sodybos pastatytas koplytstulpis. P. Varkalos vardu pavadinta pagrindinė šio kaimo gatvė.  

Vieno garsiausių Pakaunės knygnešių, Kazio Aglinsko vardu pavadinta gatvė Garliavoje, prie namo, kuriame jis gyveno, atidengta memorialinė lenta, jo pavardė įrašyta stogastulpyje.

Zapyškyje stovi stogastulpis, skirtas Sibire nužudytam knygnešiui Jurgiui Žitinevičiui ir Zapyškio knygnešiams atminti. Ant namo Dievogaloje, kuriame gyveno šio krašto knygnešiai Jurgis Žitinevičius ir Motiejus Eimaitis, įrengta ąžuolinė atminimo lenta

Kai kurie knygnešiai amžinajam poilsiui atgulę Kauno rajono kapinėse: Panevėžiuko kapinėse– Martynas Ramanauskas, Kulautuvos – Stasys Bulota, Babtų – Kazimieras Jonaitis.

„Kauno rajonas yra pasiekęs aukščiausią pagarbos ir dėmesio istorijai ir kultūrai tašką“, – kalbėjo konferencijos svečias, Sūduvos krašto mokslo, istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Valentinas Alekna.

Konferenciją organizavo Kauno rajono savivaldybė, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto mokslinė bendruomenė, Kauno rajono švietimo centras ir Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka.

Komentarai (0)

Parašykite savo nuomonę:

Prisijungusių sistemos lankytojų komentarai svetainėje yra viešinami automatiškai

Neprisijungusių sistemos lankytojų komentarai svetainėje yra viešinami tik patvirtinus administratoriui

: