Savivaldybės parama jau leidžia įvardinti Kulautuvos bažnyčios atidarymo datą

Kaip ir kasmet, Kauno rajono savivaldybė neliko abejinga tikinčiųjų poreikiams, šio krašto bažnyčioms ir jose saugomoms sakralinėms vertybėms. 2021 m. biudžete Bažnyčių rėmimo programai numatyta 168 tūkst. eurų.

Lėšos – abiem vyskupijoms

„Lėšos yra skiriamos Kauno rajono bažnyčioms, priklausančioms dviem – Kauno ir Vilkaviškio – vyskupijoms. Jau keletą metų pagal galimybes skiriame lėšų 2012 m. sudegintai Kulautuvos Švč.Mergelės Marijos Vardo bažnyčiai atstatyti. Šiemet atskira eilute tam numatyta 68 tūkst. eurų vidaus ir lauko darbams užbaigti, baldams įsigyti. Tikimės, kad šią vasarą šventovė jau atvers duris tikintiesiems. Svari savivaldybės parama buvo anksčiau skirta ir tais pačiais metais nuo gaisro nukentėjusiai Paštuvos Šv.Barboros bažnyčiai atstatyti. Iš pelenų prikelti maldos namai pernai jau minėjo veiklos penkmetį“, – pasakojo Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Rūta Černiauskienė.

Administracijos direktoriaus pavaduotoja teigė, kad, esant būtinybei, lėšų skiriama ir kitų pakaunės religinių benduomenių pastatams remontuoti: sinagogai Čekiškėje ir sentikių cerkvei Ibėnuose.

Pasak R.Černiauskienės, šiemet pirmą kartą iš Kauno arkivyskupijai numatytų lėšų, pasitarus su arkivyskupu Kęstučiu Kėvalu ir jam pritarus, bus skirta parama Paštuvos vienuolynui pastato hidroizoliacijai. Suplanuotus darbus galės tęsti Tabariškių Kristaus Karaliaus, Vilkijos Šv.Jurgio bažnyčios, Viršužiglio Švč.Mergelės apsilankymo koplyčia.

Atvers duris tikintiesiems

„Jeigu nesutrukdys kokios nors negandos, šiemet statybas ketiname užbaigti“, – optimistiškai kalbėjo Kulautuvos Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčios klebonas Antanas Gražulis. Stendas prie bažnyčios skelbia tik atstatymo darbų pradžią – 2018 05 21, o statybos pabaigos eilutė – tuščia. Vis dėlto tikimasi, kad po gaisro atstatyta šventovė duris atvers birželio 13 d., per Šv.Antaną.

„Pamažu judame į priekį, tačiau darbų dar likę nemažai. Šiemet pavasario laukiame labiau nei ankstesniais metais. Atšilus bus klojamos trinkelės, tvarkoma aplinka, baigiami kulto pastato išorės darbai, skardinama. Kol lauke dirbti neleidžia žiemiški orai, triūsiama viduje: šventovė dažoma.

Jeigu ne savivaldybės parama, neaišku, kada būtų pavykę užbaigti atstatymo darbus“, – neslėpė klebonas.

 Prioritetas – tęstiniams darbams

R.Černiauskienė pabrėžė, kad prioritetas teikiamas tęstiniams darbams. Tokią savivaldybės poziciją patvirtino ir Vilkijos Šv.Jurgio bažnyčios klebonas kunigas Linas Šipavičius. „Su Kauno rajono savivaldybe bendradarbiaujame jau treti metai. Tai tęstinis projektas. Mes atliekame kapitalinį grindų remontą. Jos buvo medinės ir laikui bėgant laikui išpuvo, vietomis įsimetė grybas. Kadangi niekaip kitaip tų grindų išgelbėti nebuvo įmanoma, nusprendėme išlupti, išbetonuoti ir išvedžioti šildymo vamzdelius“, – pasakojo klebonas.

Vilkijos Šv.Jurgio bažnyčioje yra penkios erdvės, trys jų jau šildomos, o likusios dvi grindinio šildymo dar laukia. Šiemet tai planuojama atlikti zakristijoje. Be to, ketinama įvesti vandentiekį, įrengti kanalizaciją ir tualetus. „Kauno rajono savivaldybės parama mums labai svarbi, be jos tokių darbų padaryti nepajėgtume. Pirmaisiais metais, sužinoję, kad iki tol nešildyta bažnyčia taps jaukesnė, tikintieji buvo apimti euforijos, sulaukėme materialinės paramos ir pagalbos. O pernai aukos buvo kuklesnės, aišku, tam įtakos turėjo pandemija ir karantinai, todėl pagrindą sudarė savivaldybės finansavimas“, – neslėpė L.Šipavičius.

Klebono žodžiais, Vilkijos Šv.Jurgio bažnyčioje jau atlikta apie 70 proc. planuotų darbų. Prie altoriaus, presbiterijoje yra likusios autentiškos plytelių grindys. Jas norima išsaugoti, todėl reikės atlikti restauravimo darbus, dėti granitą. Tai ne vienų metų darbas, tačiau jis neskubus, situacija – ne avarinė. Kadangi geroji žinia apie skirtą paramą jau pasiekė Vilkiją, klebonas tarėsi su pastoracine taryba ir, atšilus orams, vėl kviesis statybininkus.

Tai, kad savivaldybė ir šiemet padės finansiškai, Tabariškių Kristaus Karaliaus bažnyčios klebonui kunigui Arminui Lukoševičiui buvo naujiena. „Kai jau gausime lėšų, tuomet ir nuspręsime, ką tiksliai atliksime. Darbų yra daug, reikėtų sutvarkyti parapijos namų stogą, užbaigti bažnyčios fasadą, aplinką. Žinoma, kalbos dažniausiai tampa kūnu, tačiau kol kas nežinome, kokią pinigų sumą mūsų bažnyčiai skirs savivaldybė“, – tvirtino A.Lukoševičius.

Paramos sulauks ir Viršužiglio Švč.Mergelės apsilankymo koplyčia. Ją aptarnaujantis Pakuonio parapijos klebonas Rimas Pilypaitis pasakojo: „Dabar koplytėlėje yra suolai, pasitarėme su vyskupu, kad reikėtų patogesnių kėdžių. Be to, pastatas medinis, todėl būtinas žaibolaidis. Abu dalykai yra svarbūs, juos ir atliksime panaudodami savivaldybės paramą ir turimas lėšas. Kadangi karantinas, išlaidų neturime, esame lėšų sutaupę iš anksčiau, galėsime ne tik apsaugoti koplyčią nuo žaibo išlydžių.“

Komentaras

Valerijus Makūnas, Kauno rajono meras

Bažnyčia – neatskiriama visuomenės dalis

Penkios Kauno rajono bažnyčios yra įtrauktos į Kultūros paveldo registrą, o daugelyje šventovių yra kilnojamųjų kultūros paveldo vertybių, todėl savivaldybė privalo jomis rūpintis. Ne tik tikintiesiems, bet ir kitiems visuomenės nariams svarbu, kad kultūros vertybės būtų išsaugotos ateinančioms kartoms. Medinius pastatus lengvai pažeidžia ugnis, todėl Kauno rajono savivaldybė pirmiausia skyrė lėšų bažnyčių priešgaisrinei signalizacijai įrengti.

Kauno rajone yra ir tikrų architektūros šedevrų, o perlas – gotikinė Zapyškio Šv.Jono Krikštytojo bažnyčia, kuri pernai buvo prikelta naujam gyvenimui. Medinės architektūros paveldu ir savo istorija įdomios Babtų Šv.apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, Vandžiogalos Švč.Trejybės bažnyčia, Margininkų Švč.Mergelės Marijos Škaplierinės bažnytėlė, kitos mūsų krašto šventovės.

Bažnyčia yra neatskiriama visuomenės dalis: maldos namuose dažnai vyksta kultūros renginiai, sakralinės muzikos koncertai, parapijose teikiamos ritualinių apeigų paslaugos. Ir Bažnyčia, ir savivalda siekia, kad vietos bendruomenės būtų stipresnės, darnesnės, saugesnės, labiau susitelkusios. Tai ypač aktualu dabar, kai karantinas į mūsų gyvenimą atnešė daug įtampos ir streso.

Teksto autorius: Vilma Kasperavičienė, "Kauno diena"

Komentarai (0)

Parašykite savo nuomonę:

Prisijungusių sistemos lankytojų komentarai svetainėje yra viešinami automatiškai

Neprisijungusių sistemos lankytojų komentarai svetainėje yra viešinami tik patvirtinus administratoriui

: