Mokinių skaičius pakaunėje didėja šuoliais

Šiuo metu Kauno rajone yra 15 309 mokiniai, arba 2 549 daugiau nei 2019 m. Daugiausia jų – 10 495 – mokosi 1–12 klasėse. Galima sakyti, kad per pastaruosius trejus metus pakaunėje atsirado viena mokykla: nuo 2019 m. mokinių skaičius padidėjo 1 091. Ypač spartus augimo šuolis – 545 – pastebimas šiemet. Palyginti su 2019 m. (2 465),  pakaunėje žymiai pagausėjo ir ikimokyklinukų (3 746). Kaip šios tendencijos daro įtaką tinklo pertvarkai? Ar pavyks Kauno rajono savivaldybei užtikrinti visuotinį ugdymą? Kaip pakaunėje diegiamos švietimo naujovės?

Svarbus veiksnys

Pasak Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Rūtos Černiauskienės, mokinių skaičius yra pagrindinis veiksnys, lemiantis tinklo pertvarką.

„Mokinių skaičiaus augimas stebimas artimiausiose ir didžiausiose pakaunės gyvenvietėse, tačiau mokinių skaičius nedidėja nuo centro nutolusiose mažose seniūnijose, kuriose ir yra didžiausia problema dėl mokyklų išlaikymo, ir kurioms labiausiai gresia tinklo pertvarka. Mokinių skaičiaus augimas turi įtakos mokyklų tinklui, nes reikės statyti naujas mokyklas Akademijoje, Domeikavoje ir Garliavoje“, – „Kauno dienai“ sakė R.Černiauskienė.

Labiausiai mokinių skaičius išaugo VšĮ VDU Ugnės Karvelis (98), Raudondvario (57) ir Domeikavos (48) gimnazijose.

Kauno rajono savivaldybė jau yra skelbusi, kad Domeikavos pradinės mokyklos statybos, kurių vertė 6 mln. eurų, prasidės šįmet, kad atsiras priestatas prie VDU Ugnės Karvelis gimnazijos, kainuosiantis 15 mln. eurų, kad netrukus bus duotas startas Raudondvario gimnazijai rekonstruoti (10 mln. eurų).

Džiugių permainų šiemet sulaukė kačerginiečiai, atsižvelgiant į poreikį, nauja mokykla iškilo Mastaičiuose. Tęsiami Čekiškės Prano Dovydaičio ir Vilkijos gimnazijų, Užliedžių mokyklos-daugiafunkcio centro, Garliavos Jonučių progimnazijos, Šlienavos pagrindinės mokyklos atnaujinimo darbai, pradėta Ilgakiemio mokyklos-darželio pradinių klasių pastato renovacija.

Esama ir kitų permainų: Batniavos mokykla-daugiafunkcis centras prijungtas prie Kulautuvos pagrindinės mokyklos, likviduoti Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos Mastaičių ir Pažėrų skyriai, įsteigta Mastaičių mokykla-daugiafunkcis centras.

Nespėja su plėtra

Per pastaruosius trejus metus ikimokyklinukų skaičius pakaunėje padidėjo 1 284. Dvejus metus iš eilės sukūrusi net po 1 000 naujų vietų mažyliams darželiuose, Kauno rajono savivaldybė vis dėlto nespėja su plėtra: dirbamus laukus priemiestyje keičia nauji kvartalai, kuriuose kuriasi jaunos šeimos.

Šiemet darželiuose įsteigta šešiolika ugdymo grupių – įkurta 314 naujų vietų, tačiau liko nepatenkinti 543 prašymai lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas.

Nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. ikimokyklinis ugdymas tampa visuotiniu vaikams nuo dvejų metų amžiaus. Vadinasi, kiekvienam ikimokyklinukui turės būti užtikrinta vieta ugdymo įstaigoje, jei to pageidauja tėvai (globėjai).

„Augimo tendencijos lemia, kad reikalingos naujos ikimokyklinio ugdymo įstaigos artimiausiose ir didžiausiose pakaunės gyvenvietėse, reikia ieškoti naujų būdų, kaip užtikrinti ikimokyklinio ugdymo poreikį“, – paklausta, ar ikimokyklinukų skaičiaus augimo tendencija turės įtakos pasirengiant visuotiniam ugdymui, kokie savivaldybės planai šioje srityje, sakė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja.

Pasak R.Černiauskienės, tam pamatai jau padėti. „Kauno rajone jau turime sistemą, kaip tenkinti ikimokyklinio ugdymo poreikį. Numatyti ir taikomi būdai: savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigų renovacija ir plėtra, ikimokyklinio ugdymo grupių steigimas bendrojo ugdymo mokyklose, viešojo ir privataus sektoriaus partnerysčių projektai, modulinių konstrukcijų pastatų nuoma, patalpų nuoma iš privačių investuotojų, ugdymo paslaugų pirkimas iš privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų, šeimos darželių plėtra“, – variantus vardijo pašnekovė.

Neretai pralenkia

Kintant situacijai, kas metai švietimo politikoje atsiranda naujovių. Kauno rajono savivaldybė ne tik atliepia laikmečio reikalavimus: neretai jos išbandyta patirtimi naudojasi kitos savivaldybės, o ministerija nurodo kaip sektiną pavyzdį.

Siekdama gerinti ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigų pasirengimą ugdyti įvairių ugdymosi poreikių turinčius vaikus ir mokinius, savivaldybės taryba vasarį patvirtino „Kauno rajono savivaldybės pasirengimo įtraukiojo ugdymo įgyvendinimui 2022–2024 m. priemonių planą“. Skirta lėšų bendruomenių mokymams dirbti su įvairių poreikių mokiniais ir švietimo įstaigų aplinkoms pritaikyti ir modernizuoti: daugiasensoriniams kambariams įrengti Karmėlavos Balio Buračo gimnazijoje, Ežerėlio, Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinėse mokyklose, Raudondvario A. ir A.Kriauzų pradinėje mokykloje, Garliavos lopšelyje-darželyje „Eglutė“, Noreikiškių lopšelyje-darželyje „Ąžuolėlis“. „Savivaldybės švietimo įstaigose nuosekliai didinamas pagalbos mokiniui specialistų pareigybių skaičius, nuo 2019 m. įsteigti 107 papildomi etatai“, – sakė R.Černiauskienė.

Vykdant nacionalinę profesinio orientavimo reformą, nuo šio rugsėjo bendrojo ugdymo mokyklose įvedama karjeros specialisto pareigybė. Karjeros specialistai teiks profesinio orientavimo paslaugas 1–12 klasių mokiniams.

Orientuojantis į Geros mokyklos koncepciją šalyje yra įgyvendinamas Kokybės krepšelio projektas, kuriuo siekiama gerinti mokinių pasiekimus mažinant bendrojo ugdymo kokybės skirtumus tarp savivaldybių, bendrojo ugdymo mokyklų, suteikiant joms konsultacinę ir finansinę pagalbą. „Džiugu, kad net vienuolika Kauno rajono savivaldybės mokyklų dalyvauja „Kokybės krepšelio“ projekte. 2019–2022 m. joms skirta per 1,2 mln. eurų ugdymo kokybei gerinti. Jau matomi tiek kiekybinių, tiek kokybinių pokyčių. Šis projektas buvo tarsi repeticija prieš Tūkstantmečio mokyklų programos (TŪM) įgyvendinimą. Kauno rajono savivaldybė pateko į TŪM programos I etapą ir iki 2022 m. spalio mėnesio vidurio turi baigti ir su konsultantais suderinti Pažangos planą, kurį rengiame kartu su maža Kazlų Rūdos savivaldybe ir už tai gausime papildomą 10 proc. finansavimą“, – džiaugėsi administracijos direktoriaus pavaduotoja.

Nors TŪM programoje dalyvauti atrinktos tik keturios pakaunės mokyklos, bet vienas pagrindinių programos principų yra tinklaveika – bendradarbiavimas ir dalijimasis ištekliais. Atsinaujinusios ir TŪM programos investicijas gavusios mokyklos su kitomis savivaldybės mokyklomis dalysis tiek atnaujintomis pedagoginių darbuotojų žiniomis, naujais veiklos modeliais, mokymosi priemonėmis, tiek ir atnaujinta infrastruktūra, pvz., laboratorijomis. Tai įgyvendinti padės ir papildomai iš programos įdarbinti veiklų koordinatoriai.

„TŪM programa orientuojama į keturias sritis: lyderystę, įtraukųjį ugdymą, kultūrinį ugdymą ir STEAM ugdymą. Svarbu, kad mūsų savivaldybė itin akcentuoja lyderystės ugdymą, kompetencijų tobulinimą. Norisi tikėti, kad LEAN valdymo modelis praktikoje padės optimizuoti pastaruoju metu ypač padidėjusius darbo krūvius mokyklose, sustiprins tinklaveiką. Įtraukusis ugdymas ir STEAM reikalauja labai didelių infrastruktūrinių investicijų, o ši programa padės sukurti naujų erdvių, laboratorijų, funkcionalių ugdymosi aplinkų įvairių poreikių vaikams tiek formaliajam, tiek neformaliajam ugdymui“, – sakė R.Černiauskienė.

Ši programa bus įgyvendinama kartu su atnaujintomis bendrojo ugdymo programomis, numatyta stiprinti tarpdalykinę integraciją, kartu su socialiniais partneriais (muziejais, bibliotekomis, aukštosiomis mokyklomis) kurti įdomų, provokuojantį, šiuolaikišką ugdymo turinį. Dar vienas akcentas – tarpkultūriškumas: bus įgyvendinami įvairūs projektai su kultūros profesionalais už mokyklos ribų, skatinami nauji kultūriniai patyrimai įvairinant ugdymo metodus, integruojant neformalųjį ugdymą, kuriant modernias kultūrines aplinkas.

„Tęsiant „Kokybės krepšelio“ projektą turime parengti I etape dalyvaujančių penkių mokyklų ataskaitas ir savivaldybės rodiklių pokyčio ataskaitą. Pasiekus sutartus rodiklius būtų grąžintos 15 proc. savivaldybės kofinansavimo lėšos. Taip pat privalome parengti TŪM Pažangos plano investicinę dalį, kad galėtume pasirašyti sutartį dėl programos įgyvendinimo mūsų savivaldybės mokyklose nuo 2023 m.“, – sakė R.Černiauskienė.

Teksto autorius: Vilma Kasperavičienė, „Kauno diena“

Šio straipsnio publikuoti be „Kauno dienos“ leidimo negalima

Komentarai (0)

Parašykite savo nuomonę:

Prisijungusių sistemos lankytojų komentarai svetainėje yra viešinami automatiškai

Neprisijungusių sistemos lankytojų komentarai svetainėje yra viešinami tik patvirtinus administratoriui

: