Pakaunėje gausu išskirtinių, kūrybiškumą skatinančių aplinkų

Kūrybingumo ugdymas vaikų darželyje ir mokykloje labai priklauso nuo aplinkos, kuriose vyksta šis procesas. Kauno rajone yra daugybė vietų, skatinančių kūrybingumą: kai kuriose originaliais piešiniais puikuojasi ugdymo įstaigų fasadai, kitų viduje galima pasigrožėti menininkų darbais, o kai kuriose leidžiama pasireikšti mokinių talentui.

Neįprasta užduotis

Ypač gražių pavyzdžių galima rasti neseniai rekonstruotuose objektuose. Neseniai duris atvėrusio Užliedžių mokyklos-daugiafunkcio centro valgyklos sienas papuošė unikalus kūrinys.

„Įsikūrusios naujose valgyklos patalpose maitinimą organizuojančios darbuotojos pradėjo galvoti, kaip sukurti vaikams jaukesnę ir patrauklesnę aplinką. Taip kilo idėja panaudoti lygias, šviesias valgyklos sienas ir, pasitelkiant pasakų personažus, sukurti ant sienų netradicinę sveiko maisto piramidę“, – pasakojo Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Žydra Narbutienė.

Įgyvendinti originalią idėją padėjusi dailininkė Rūta Sauliūtė neslėpė: užduotis buvo neįprasta. „Piramidėje svarbi vieta skiriama daržovėms, vaisiams ir uogoms. Todėl sukūriau pasaką apie stebuklingą sodą, kurio gyventojai yra nykštukai, fėjos, obuolių ir moliūgų princesės“, – pasakojo dailininkė.

Tapo vizitine kortele

Nauju meniniu akcentu džiaugiasi ir rekonstruoto Lapių lopšelio-darželio bendruomenė. Įstaiga ne tik tapo jaukesnė ir šiltesnė, bet ir pasipuošė nauja mozaika.

„Nemažai pakaunės vaikų darželių turi pavadinimus: „Ąžuolėlis“, „Vyturėlis“ ir pan., o mes esame tiesiog Lapių lopšelis-darželis, mums kokio nors specialaus pavadinimo ir nereikia. Labai gražu, kad prieš kelerius metus rekonstruojant mūsų įstaigą atsirado mozaika „Lapės“, tai tarsi mūsų vizitinė kortelė. Esame susikūrę logotipą su lape, jis puikuojasi ir darželio iškaboje. Mozaika – projektuotojų idėja, mes jai pritarėme ir labai džiaugiamės“, – pasakojo įstaigos vadovė Ina Krisikaitienė.

Vaikystės prisiminimai Prieš kelerius metus pastatyto Noreikiškių lopšelio-darželio „Smalsutis“ išorės sienas puošia Karolio Grubio, dailininko, gatvės menininko, žinomo slapyvardžiu Dėžutė, piešiniai. Dekoruoti būsimojo vaikų darželio jį pakvietė projekto NOA namai vystytojai. Spalvingomis lego išmargintas pastatas iš tolo traukia akį ir kartu siunčia žinutę, kad vaikystės pomėgiai ir svajonės yra labai svarbūs.

Vaikystėje jaunam dailininkui atrodė, kad piešimas bus tik laiko praleidimas. Šiandien, pasak K. Grubio, tai jo duona, iš kurios menininkas gyvena.

„Idėja gimė iš mano prisiminimų. Kai lankiau darželį, man labiausiai patiko piešti, dėlioti lego. Iki šiol turiu didelę dėžę lego ir vis dar mėgstu ką nors sukonstruoti: erdvėlaivius, laivus, automobilius. Kartais net su draugu pasivaržome, kuris įdomesnį projektą sukursime“, – šypsojosi Karolis.

Rekonstruojant Neveronių lopšelį-darželį ant išorinės sienos išsaugotas linksmas ir žaismingas nuo senų laikų pastatą gyvinęs piešinys: mergaitė su laistytuvėliu, dabar siunčianti aktualią žinutę: privalome saugoti ir rūpintis aplinka.

Pagerbė fotografijos patriarchą

Unikaliu darbu pernai balandį papuoštas Ežerėlio pagrindinės mokyklos fasadas. Sienos tapybos motyvu pasirinktas garsaus fotomenininko Antano Sutkaus kūrinys „Motinos ranka“ (Vilnius, 1966 m., kai kur nurodoma, kad 1965 m.).

Šį sumanymą subrandino fotomeno festivalio „Kaunas Photo“ įkūrėjas Mindaugas Kavaliauskas, siekdamas pagerbti vieną Lietuvos fotografijos patriarchų, kraštietį A. Sutkų, o idėją realizavo Marius Skrupskis, gatvės menininkas, kuriantis ir 3D kūrinius, rengiantis kūrybines dirbtuves jaunimui, užsiimantis grafiniu objektų, interjerų ir eksterjerų dekoravimu.

Gimė panašiu laiku

Dvi pakaunės gimnazijos panašiu metu pradėjo puoselėti gražią tradiciją: erdves pagyvinti leido moksleiviams. Babtų gimnazijoje užpernai abiturientai Agnė Strankauskaitė, Ugnė Lanauskaitė, Augustė Dičpetrytė ir Austėja Liškaitė dekoravo laiptinės, kurioje baigiama įrengti mokinių poilsio erdvė, sieną.

„Susikūrėme viziją, kad laiptinė, kuri yra mažiau naudojama, galėtų turėti ir kitą paskirtį, o piešiniai buvo gimnazistų brandos egzamino baigiamasis darbas. Jie kartu su dailės mokytoja parengė projektą ir piešinius perkėlė ant sienos“, – pasakojo Babtų gimnazijos direktorė Renata Liagienė ir patikino, kad projektas iki galo dar neįgyvendintas.

Jaukiu kampeliu tampančioje laiptinėje link lubų stiebiasi ir Godos Dilytės „Pupa“. Ir tai – ne vieninteliai mokinių kūriniai, puošiantys Babtų gimnazijos vidų. Kitas gimnazistas, Ernestas Ščiukauskas, dar 2021 m. yra nupiešęs Lietuvos žemėlapį ir užrašęs žodžius „Aš – dalis Lietuvos“. Šis darbas, pasak direktorės, kol kas neišsirutuliojo į platesnę idėją ir nėra tęstinis projektas.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ugnės Karvelis gimnazijos valgyklos sieną puošia jau trečio mokinio piešinys. „Du buvo nupiešti prieš karantiną, o trečias, aštuntokės Godos Šidlauskaitės, – kai po jo grįžome į mokyklą“, – skaičiuodamas, kada gimė tradicija, pirštus lenkė direktorius Rolandas Kučiauskas.

Prieš penkerius metus gimnazijoje surengtas meno konkursas, o jo laimėtojui leista savo kūrinį perkelti ant valgyklos sienos. Be tokios garbės, nugalėtojui dar skiriamas prizas – visus metus jis nemokamai valgo pietus! Po metų rengiamas kitas konkursas, sienos vėl nudažomos baltai, kad galėtų piešti kitas vaikas.

„Visas gimnazijos ugdymo proceso organizavimas turėtų būti susijęs su išoriniu pasauliu ir praktiniu žinių, kurių čia įgyja, pritaikymu. Mokytojus raginame maksimaliai ieškoti sąsajų. Valgyklos dekoravimas yra viena iš tokių sąsajų, kai eskizas, padedant profesionalui, gali išaugti į piešinį, kuriuo džiaugtis galėtų visa mūsų bendruomenė ir užsukę svečiai. Kartu tai yra edukacinis aspektas kitiems mokytojams: jei tokią iniciatyvą geba įgyvendinti dailės mokytojas, ką nors originalaus gali sugalvoti ir, pavyzdžiui, fizikos mokytojas. Šiuo metu jau esame išties nemažai pažengę siekdami ugdymo procesą susieti su realiomis gyvenimo sąlygomis, o tam tinka visos priemonės“, – sakė VDU Ugnės Karvelis gimnazijos direktorius.

Įpareigoja statusas

Pernai itin išgražėjusio Kačerginės mokyklos-daugiafunkcio centro koridoriuose ir laiptinėse galima pasigėrėti nuolatinėmis ekspozicijomis, kurios kas metai vis papildomos. Tai menininkų iš vasaros plenerų darbai. Salėse ir kitose patalpose rengiami įvairūs pristatymai, parodos, jos keičiamos kas mėnesį ar pusantro.

Vien pastaruoju metu Kačerginės mokykloje-daugiafunkciame centre buvo galima pasigėrėti Rodikos Morari, žymios Moldovos menininkės, dabar gyvenančios Kačerginėje, Živilės Rudzikaitės-Matuzonienės, Gito Markučio ir kitų menininkų darbais, karpinių ir keramikos darbų parodomis.

„Pas mus daug erdvių. Be to, mus įpareigoja mokyklos-daugiafunkcio centro statusas“, – kodėl kuriama meniška aplinka, vardijo direktorė Aurika Laurinaitienė. Beje, šios įstaigos bendruomenei itin pasisekė ir dėl kitos priežasties – už Kačerginės mokyklos-daugiafunkcio centro langų siūruoja išlakios pušys, o natūrali gamta, kaip žinoma, taip pat skatina kūrybiškumą.

Straipsnyje paminėtos įstaigos ne vienintelės pakaunėje, papuoštos piešiniais. Kaip geruosius pavyzdžius verta paminėti Eigirgalos lopšelį-darželį, Lapių pagrindinę mokyklą ir dar daugelį kitų.

Komentaras

Valerijus Makūnas

Kauno rajono meras

Kūrybingumas yra didelė vertybė, kuria pasižymi Kauno rajono žmonės. Jei kūrybingas žmogus turi dar ir bendruomeniškumo jausmą, tada jis tampa tikru lobiu savo kraštui. Tokių asmenybių turime daug ir jomis didžiuojamės, nes jų pastangomis atgyja viešosios erdvės, vyksta įdomūs renginiai, stiprėja bendruomenės.

Vienas iš tokių žmonių yra tautodailininkas, net trijų „Aukso vainikų“ laureatas Adolfas Teresius. Jo su bendraminčiais Garliavos Šimtmečio parke iš ąžuolo išdrožti Lietuvos himno žodžiai įkvepia ne tik garliaviškius, bet ir svečius iš kitų vietų. Paskutiniu A. Teresiaus darbu – medine prakartėle, kurią meistras įkurdino Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, galėjo gėrėtis tūkstančiai žmonių.

Širdyje esu pedagogas, todėl man ypač džiugu matyti, kaip išradingai puošiamos mokyklos, vaikų darželiai, į šį procesą įjungiami vaikai. Žinau, kad didelį edukacinį darbą atlieka Kačerginėje gyvenanti Rodika Morari, kulautuvietės Daiva Sasnauskienė ir Gaila Akelienė, Piliuonos dailės studija.

Džiugina ir vis labiau populiarėjanti tapyba ant namų sienų Kulautuvoje, Ežerėlyje, Vilkijoje, Neveronyse, Noreikiškėse. Gyvename lietingame krašte, todėl spalvoti piešiniai, išradingi meniniai sprendimai pakelia nuotaiką, suteikia optimizmo, o kūrybos procesas stiprina bendruomeniškumą ir skatina didžiuotis kartu nuveiktais darbais.

Teksto autorius: Vilma Kasperavičienė, „Kauno diena“

Regimanto Zakšensko nuotr.

Šio straipsnio publikuoti be „Kauno dienos“ leidimo negalima

Komentarai (0)

Parašykite savo nuomonę:

Prisijungusių sistemos lankytojų komentarai svetainėje yra viešinami automatiškai

Neprisijungusių sistemos lankytojų komentarai svetainėje yra viešinami tik patvirtinus administratoriui

:

Susijusios naujienos