Viešojoje bibliotekoje paminėtos Europos paveldo dienos „Įtraukiantis paveldas“ ir Juozo Lukšos -Daumanto metai

Lietuvos Respublikos Seimas 2021 metus paskelbė partizano Juozo Lukšos-Daumanto metais, taip įprasmindamas jo gimimo 100-metį ir žūties 70-metį. Prieš 100 metų rugpjūčio 9 d. kaimyniniame Prienų rajone gimęs rezistentas – vienas ryškiausių partizanų vadų, kovojusių dėl Lietuvos laisvės. 1951 m. rugsėjo 4 d. dvigubo agento išduotas J. Lukša-Daumantas žuvo miške į pietus nuo Kauno, ties Pabartupio kaimu.

Pagerbiant šio Lietuvos laisvės kovotojo atminimą, Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje rugsėjo 22 d. vyko renginys. Renginio metu pristatyta Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos direktoriaus, istoriko-eksperto Vidmanto Vitkausko parengta knyga „Juozas Lukša-Daumantas ir jo atminimo įamžinimas“.

Renginys pradėtas bendra daina. Garliavos sporto ir kultūros centro folkloristės Nijolė Grivačiauskienė, Rūta Stočkuvienė, Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos mokinių choras bei visi salėje esantys dalyviai sudainavo partizanų dainą „Mėnulis tikras tėvas jo“.

Po jautrios muzikinės įžangos knygos autorius V.Vitkauskas trumpai pristatė savo kūrinį. „Knygoje sutalpintos ne tik J. Lukšos-Daumanto, bet ir jo artimųjų, bendražygių istorijos, leidžiančios suprasti, kokie žmonės supo šią neeilinę asmenybę. J. Lukšą-Daumantą knygoje pristatau ne tik kaip kovotoją, miško brolį, bet ir kaip žmogų, beprotiškai mylėjusį gyvenimą... Bet kažko naujo apie jį nepasakysiu. Nekėliau sau tikslo rašyti monografiją. Vis dėlto keli faktai skaitytojus turėtų nustebinti“, – apie leidinį, kurį vadino viso gyvenimo darbu, kalbėjo autorius. Iš įvairių šaltinių, įvairių Lietuvos ir kitų šalių archyvų rinkęs istorinę medžiagą, autorius atrado, kad 1950 m. pasirašytas aktas, kuriuo visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pelną už parašytą knygą „Partizanai už geležinės uždangos“ J.Lukša-Daumantas perleidžia savo žmonai Nijolei Bražėnaitei-Lukšienei. Dar naujas atradimas – J. Lukšos gimimo data. Visur buvo rašoma, kad Juozas Lukša gimė 1921 m. rugpjūčio 10 d., o iš tikrųjų – 1921 m. rugpjūčio 4 d. Knygos autorius prisiminė akimirką, kai, rinkdamas medžiagą archyve, aptiko Juozo Lukšos Veiverių mokyklos baigimo pažymėjimą ir „Aušros“ berniukų gimnazijos atestatą, kuriuose aiškiai parašyta, kad J. Lukša gimė 1921 m. rugpjūčio 4 d.

V.Vitkauskas pasakojo, kad bandė aiškintis, kodėl visuose dokumentuose minima 10 diena. Tiesa, to padaryti nepavyko, todėl prieita išvados, kad minėtą dieną naujagimis buvo krikštijamas. Krikštijimo data anuomet buvo ne mažiau svarbi nei naujo žmogaus atėjimas į pasaulį.

Knygoje pateikti istoriniai dokumentai, nuotraukos, aprašymai, išsamiai ir tiksliai pasakojantys apie Juozo Lukšos asmenybę, išsilavinimą, laisvalaikį, draugus, bendražygius, laisvės kovas ir asmeninį gyvenimą. Autorius taip pat nemažai dėmesio skyrė ir didžiajai kovotojo meilei Nijolei Bražėnaitei. Ne vienas renginio dalyvis nubraukė ašaras, klausydamas jautrių autoriaus pasakojimų, Juozo Lukšos gimnazijos moksleivių ir Garliavos kultūros ir sporto centro Suaugusiųjų mėgėjų teatro „Be pavadinimo“ aktorių skaitomų Juozo Lukšos ir Nijolės Bražėnaitės laiškų.

Tik gražiais, jautriais žodžiais apie knygą ir jos autorių atsiliepė knygos redaktorė Regina Pupalaigytė. Knygos dizainerė Laura Inė ne žodžiais, o emocijomis išreiškė, ką jai reiškia ši knyga ir kokia savijauta laikyti ją savo rankose. Dailininkas Donatas Inis pristatė nutapytą paveikslą, kurį neatlygintinai sukūrė specialiai šiam leidiniui. Jis taip pat pasidalino paveikslo sukūrimo priešistore bei tapybos technika. Vienas paveikslo elementas buvo piešiamas su iš bunkeryje rasto balto akmenėlio milteliais. Rastą akmenį sutrupino, sumalė ir iš jų gautais milteliais nutapė partizano marškinius, vaizduojančius dvasios kilimą į Amžinąją Laisvę.

Sveikinimo žodžių autoriui negailėjo Kauno rajono savivaldybės vyr. specialistas Antanas Bagdonas, Kauno rajono savivaldybės tarybos nariai, švietimo įstaigų vadovai, Viešosios bibliotekos direktorė I. Stančiauskienė ir kiti bendruomenės nariai. Renginio metu skambėjo multiinstrumentalisto J. Strupinsko atliekami muzikiniai kūriniai.

Baigdamas renginį, V.Vitkauskas linkėjo visiems, ypač jaunimui, gerais darbais tęsti tai, ką pradėjo anų laikų jaunimas, palinkėjo mylėti Lietuvą, Laisvę ir sakė: „Juozo Lukšos-Daumanto gyvenimas ir veikla – jo pogrindinė kova dėl Lietuvos laisvės kaip partizano, kaip piliečio ir mūsų tautiečio – gali būti pavyzdys kiekvienam“.

Viešosios bibliotekos direktorė I. Stančiauskienė paantrino, kad ši knyga pritrauks visuomenę domėtis savo krašto istorija, istoriniu paveldu, prasmingais darbais Lietuvai nusipelniusiais žmonėmis.

Vyr. bibliotekininkė V.Tamašauskienė

Komentarai (0)

Parašykite savo nuomonę:

Prisijungusių sistemos lankytojų komentarai svetainėje yra viešinami automatiškai

Neprisijungusių sistemos lankytojų komentarai svetainėje yra viešinami tik patvirtinus administratoriui

: