J.Girniaus skaičių simbolika muzikos pasaulyje: norėčiau nieko nekeisti

Vieninteliam Kauno rajone pučiamųjų orkestrui „Algupys“ jau trisdešimt metų vadovauja Jonas Girnius. Dar gražesnis jo grojimo stažas orkestre – 50 metų. „Jei Dievulis leis, norėčiau dar bent 10 metų nieko nekeisti“, – šypsojosi J.Girnius.

Patekti į orkestrą, pasak dabartinio jo vadovo, sunku nebuvo. Bet pora mėnesių teko vyresniems laikyti gaidas, kadangi jie tuo metu pultų  neturėjo. „Tuometinis vadovas, pamatęs, kad kone visą vasarą kiekvieną repeticiją kantriai laikome gaidas, man ir Arvydui Maliauskui davė dūdas“, – pradžią prisiminė muzikantas.

Tiesa, J.Girniaus karjera „Algupyje“ prasidėjo nuo alto, mat šiuo pučiamuoju instrumentu groti lengviausia, ir tik po penkerių metų jam buvo patikėta pūsti trimitą. Baigęs Babtų vidurinę mokyklą studijoms jaunasis trimitininkas pasirinko studijas Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoje, o baigęs, profesionalus muzikantas sparnų iš Babtų nepakėlė.

Svarbiausia – publikos simpatijos

J.Girnius nė nebandė skaičiuoti, kiek kartų teko koncertuoti per 50 metų. Sunkus jam pasirodė ir klausimas apie įsimintiniausius pasirodymus. Kiek pasvarstęs vardijo: įspūdingas buvo koncertas Italijoje ir čempionatas 2012 metais, kai A kategorijoje „Algupys“ buvo įvertintas aukščiausiu balu ir pelnė Grand Prix. „Visada šiltai mus priima Tukumo mieste (Latvija), o kai publika šiltai priima, ir mums lieka įspūdis“, – prisipažino muzikantas ir patikino, kad svarbiau yra ne puiki salės akustika, o žiūrovų simpatijos, ovacijos ir  šiltas priėmimas.

„Tiesą pasakius, kažin kokių sąlygų pučiamiesiems ir nereikia. Žinoma, atviroje erdvėje didelių koncertų nesurengsi, jei oras prastas, vėjas nupučia muziką, nelabai kas girdisi, negali sudaryti įspūdžio, palyginti su uždara erdve, kurioje gera akustika. Atrodo, puti taip pat, o skamba nevienodai“,  – pasakojo orkestro vadovas.

Kartais vos spėja suktis

 „Algupys“  –  šiuolaikiškas orkestras, grojantis šventiniuose ir privačiuose renginiuose, gali atvykti pasveikinti jubiliatą, jaunuosius, lydi abiturientų kolonas ir t.t. Taip pat orkestras groja bažnyčiose, laidotuvių ceremonijose, nuolat keičia kūrinių repertuarą, tobulėja. Tad nenuostabu, kad jis dažnas svečias įvairiausiuose privačiuose renginiuose, iškilmėse. Puikiai prisitaikęs prie jubiliejinių, vestuvinių ir kitokių blic pasveikinimų. Sugeba marširuoti“, – taip prisistato orkestras interneto svetainėje.

Pavasarį, vasarą ir rudenį „Algupys“ vos spėja suktis, neretai per savaitę tenka groti trijuose–keturiuose renginiuose. Žiemą jų mažiau, tuomet vyrai ruošiasi Lietuvos pučiamųjų orkestrų čempionatams. Be to, du kartus per savaitę po 2,5–3 valandas rengiamos repeticijos. Prieš rimtus koncertus, čempionatus renkamasi kas antrą dieną ar net kasdien.

„Kas mėgsta grybauti, kas – žvejoti ar medžioti, o mes esame pasišventę groti ir su malonumu renkamės į repeticijas ar koncertuoti. Pas mus nėra taip, kad dvi‑tris savaites neinu, o paskui vėl grįžtu. Reikia dirbti nuolat: ne tik naujam kūriniui susigroti, bet palaikyti formą. Jei mėnesį dūdos nepūsi, užtruksi savaitę‑dvi kol, liaudiškai sakant, vėl lūpas „atmuši“, – sakė J.Girnius.

Jaunimo įkalbinėti nereikia

Paklaustas, kiek vyrų sudaro „Algupio“ branduolį, vadovas neslėpė: „Uniformas siuvamės 27 muzikantams, tačiau neretai koncertuoja mažesnis skaičius vyrų. Ypač pastaruoju metu, žiūrėk, kas nors išvažiavo į komandiruotę, o po jos – saviizoliacija, o kur dar šeimos šventės ir kiti dalykai. Apie 20 orkestrantų visada yra darbinėje padėtyje, o jei groti gali mažiau nei 16, iš viso nevažiuojame, nes orkestras neskamba. Gal kapeloje ir gali groti be smuiko, pakeisti jį akordeonu, orkestre reikalingi visi instrumentai, jei truks bent vieno, iš karto atsiras duobė, nebus skambėjimo“.

Taip jau susiklostė tradicijos, kad jaunimo papildyti pučiamųjų orkestro gretas įkalbinėti nereikia. „Babtuose veikia Garliavos meno mokyklos filialas, pučiamųjų skyrių lankantiems ir geriau grojantiems vyresniems moksleiviams patekti į suaugusiųjų kolektyvą yra prestižo reikalas“, – džiaugėsi „Algupio“ vadovas.

Paklaustas, kiek jis pats dar svajoja groti, J.Girnius šypsojosi: „Kiek Dievulis duos. Žinoma, vadovo vietą jaunesniam užleisiu anksčiau, o groti dar norėsiu ilgiau. Gal pereisiu prie lengvesnio instrumento. Gal kuo pradedi, tuo ir pabaigti reikia“.

Žinomas nuo XX amžiaus pradžios

Babtų krašte pučiamųjų orkestras jau žinomas nuo XX amžiaus pradžios. Algupio kaime jį pradėjo burti Justinas Čižinauskas. Iš jo vadovo pareigas perėmė Antanas Palavinskas, kurį vėliau pakeitė sūnus Edvardas. E.Palavinskas savo namuose pučiamaisiais groti išmokė beveik visus Kaniūkų kaimo vaikus, ir 1970 m. įvyko pirmieji šio orkestro pasirodymai. Orkestras grodavo įvairiose iškilmėse, laidotuvėse, šv. Velykų rytą – Babtų ir Panevėžiuko bažnyčiose.

E.Palavinskas orkestrui vadovavo beveik iki pat mirties 1985 metais. 1985-1991 m. laikotarpiu „Algupiui“ trumpai vadovavo keli vadovai, kartais jų visai nebuvo, tačiau orkestras savo veiklos nenutraukė. 1991 m. orkestro vadovu paskirtas J.Girnius.

Teksto autorius: Vilma Kasperavičienė, "Kauno diena"

Komentarai (0)

Parašykite savo nuomonę:

Prisijungusių sistemos lankytojų komentarai svetainėje yra viešinami automatiškai

Neprisijungusių sistemos lankytojų komentarai svetainėje yra viešinami tik patvirtinus administratoriui

: