Archeologų aptikti radiniai liudija: Zapyškio istoriją teks perrašyti

Zapyškis iki šiol buvo traktuojamas kaip viduramžių miestelis. Jo istorijos pradžia buvo laikomi 1500 metai, kai Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras savo raštininkui Jonui Sapiegai suteikė privilegiją – valstiečių prie Dievogalos upelio Kauno paviete, o 1502 m. ten pat dar pridėjo girios plotą. Spalio pradžioje archeologų aptikti radiniai liudija: Zapyškio istoriją teks perrašyti.

Senesnė istorija slypėjo negiliai

„Spėjame, kad pavyko rasti senovės Zapyškio gyvenvietės pėdsakus, kurie yra gerokai senesni nei nuo viduramžių žinomas miestelis. Aptikome brūkšniuotosios keramikos šukių ir buvusių medinių pastatų liekanų: stulpaduobių ir įgilintų struktūrų“, – naujiena su „Kauno diena“ pasidalijo archeologas Justinas Račas.

Pasak archeologo, radiniams – daugiau kaip 3 tūkst. metų, jie priklauso I tūkstantmečiui pr. Kr., o nykti pradėjo II–III a. Lietuvoje tokio senumo radinių archeologams pavyksta rasti gyvenvietėse prie piliakalnių ar šiaip senovinėse gyvenvietėse. Tačiau Kauno rajone, Zapyškyje, Nemuno pakrantėje iki šiol nebuvo žinoma egzistavus gyvenvietę.

Zapyškio istoriją pakeisiantys radiniai slypėjo 80 cm gylyje. Jie spalio pradžioje aptikti 400 m atstumu nuo vienos seniausių bažnyčių Lietuvoje, vadinamos bažnyčių motina. Pasak J.Račo, aptiktos brūkšninės keramikos šukės – labai trapios.

Istorikų tvirtinimu, brūkšninės keramikos dirbiniai iš išorės būdavo lyginami žolės gniūžtėmis, todėl paviršiuje įsispausdavo įvairūs netaisyklingi brūkšneliai. Nulipdyti tokie indai degti atviroje ugnyje.

Senosios gyvenvietės vietoje iškils šiuolaikinis infocentras

Šiuo metu Zapyškyje vyksta parengiamieji tyrimai būsimam infocentrui-bilietų pardavimo vietai statyti. „Iš ankstesnių archeologinių tyrimų buvo žinoma, kad šioje vietoje yra išlikęs archeologinis sluoksnis, datuojamas XVII–XVIII a. Mes radome ir fiksavome ir šį sluoksnį, čia aptikta viduramžiams būdingų monetų, o po šiuo, neliestu sluoksniu, laukė netikėtumas: brūkšniuotosios keramikos fragmentai ir įgilintos struktūros“, – pasakojo archeologas.

Paklaustas, kur iškeliavo Zapyškio istoriją pakeisiantys radiniai, J.Račas sakė: „Mes stengiamės archeologinių tyrimų metu aptiktus radinius atiduoti vienam muziejui. Ankstesniais metais vykdant tyrimus prie Šv.Jono Krikštytojo bažnyčios rasti radiniai buvo atiduoti Vytauto Didžiojo karo muziejui, ten pat nukeliavo ir pernykščiai, todėl, neskaidant kolekcijos, ten pat iškeliaus ir šie.“

Ką pavyko aptikti anksčiau

Šis panemunės miestelis tyrinėtas ir anksčiau. 1990 m. Zapyškyje dirbo Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologinė ekspedicija, kuri ištyrė 55 kv.m, esančius 210 m. į rytus nuo senosios Šv.Jono Krikštytojo bažnyčios.

Tuomet tyrinėtojams pavyko aptikti XVII a. II pusės pastato akmeninių pamatų ir molinės krosnies pado fragmentus. Šalia krosnies pado rasta puodyninių koklių šukių, o netoli pastato pamatų – keramikos, geležies dirbinių ir kaulų. Tirtoje teritorijoje glūdėjo 182 molinių indų, 39 puodyninių ir 1 plokštinio koklio fragmentai bei 20 XVI–XVII a. monetų.

Taip pat buvo surinkta nemažai įvairaus dydžio vinių, keletas peilių, bato apkaustų, diržo sagtis. Vienas iš įdomiausių surastų geležinių dirbinių – cilindrinės spynos ir rakto fragmentai.

Radiniai liudijo ne tik tai, kuo vertėsi sodybos savininkas ir šalia gyvenantys žmonės, bet ir tai, kad jis buvo pasiturintis. Archeologų laimikis tąkart buvo įvairus: keli žiedeliai, auksuotas knygos žymeklio apkaustas, augaliniais simboliais puošto stiklinio indo šukė, kaulinė šautuvo buožės inkrustacija, puošta stilizuotu obels žiedu, žalvarinė žvejybos blizgė bei geležinis dvišakis žvejybos kabliukas.

Teksto autorius: Vilma Kasperavičienė, "Kauno diena"

Komentarai (0)

Parašykite savo nuomonę:

Prisijungusių sistemos lankytojų komentarai svetainėje yra viešinami automatiškai

Neprisijungusių sistemos lankytojų komentarai svetainėje yra viešinami tik patvirtinus administratoriui

: