Rajonas

Paminklas prie Juragių radijo televizijos stoties

1991 m. sausio 13 d. įvykiams atminti 2001 m. pastatytas pilko akmens skulptūra – rūpintojėlis (skulpt. Vladas Krušna). Ant skulptūros postamento užrašyti poeto Justino Marcinkevičiaus žodžiai „Už Tėvynės stebuklą reikia savimi užmokėti“.

Sausio 13-osios įvykius primena ir memorialinė granito plokštė prie Juragių radijo stoties.

„Sausio 13-osios istorija – ne tai, apie ką sužinome iš istorijos vadovėlių. Tai įvykiai, kuriuos išgyveno dabar gyvenanti, kurianti, auganti šalies karta. Tai – tiesa, kurios niekas negali iškreipti. Laisvės gynėjų diena visuomet primins ne tik tragediją, bet ir pergalę. Tų dienų ryžtas – pats didžiausias mūsų vienybės, stiprybės, laisvės troškimo įrodymas. Tegu visais laikais būna minimi žuvusieji Sausio 13-ąją, neužmirštamos laisvės gynėjų šeimos ir artimieji. Tegu pamoko šie įvykiai mus visus meilės, atsakomybės, pagarbos kiekvienam žmogui, tomis naktimis budėjusiam prie Lietuvos laisvės laužų. Pagarba juos telydi. Ypač Juragių ir Sitkūnų gyventojus“ (Petras Mikelionis, 1991 m. sausio dienomis buvo rajono Tarybos pirmininkas ir vadovavo rajono koordinaciniam centrui).
„Sausio įvykiai taip staiga ir netikėtai sukrėtę visuomenę, įrėžė gilų randą Lietuvos žmonių širdyse. Būdama tų įvykių sūkuryje Kauno rajono vadovybė ėmėsi visų priemonių apsaugoti ir užtikrinti piliečių saugumą ir valstybės nepriklausomybę, organizavo rajono gyventojus rinktis prie Seimo, televizijos bokšto, Juragių, Sitkūnų. Pagrindinis ir vienintelis tikslas – išsaugoti Sitkūnų ir Juragių retransliacijos stotis, nes tai buvo vienintelė galimybė informuoti Lietuvos žmones ir pasaulį apie susiklosčiusią padėtį. Rajonas buvo padalytas į du teritorinius padalinius: Sitkūnus ir Juragius.
Žmonės ištisomis paromis nemiegoję, sušalę kantriai saugojo neseniai iškovotą Laisvę. Tai buvo pavydėtino susikaupimo ir vienybės laikotarpis“ (Vytautas Kamblevičius, 1991 m. sausio dienomis buvo Sitkūnų koordinacinio centro vadovas).
„Iš 1991-ųjų sausio labiausiai įstrigo du dalykai, kuriuos dažnai prisimenu. Kai visi dirbome, visiems rūpėjo bendras reikalas. Žmonių niekas neskirstė į „baltus“ ir „raudonus“, nesiaiškino jų pažiūrų“ (Petras Makutėnas, 1991 m. sausio dienomis buvo Juragių koordinacinio centro vadovas).