Babtų seniūnija
Nevėžio g. 3, Babtai, Kauno r. sav.
(8 37) 555 216

DARBO LAIKAS

P–K
8.00–17.00
Pn
8.00–15.45
Pietų pertrauka 12.00–12.45

Aprašymas

Seniūnijos veiklos nuostatai

Kairiajame Nevėžio krante, 24 km į šiaurę nuo Kauno, prie greitkelio Kaunas–Klaipėda, įsikūrusi viena seniausių gyvenviečių ne tik rajone, bet ir šalyje – Babtai.

„Babtai – nuostabaus grožio kampelis, mūsų istorijos ir kultūros lašas, kuriame spindi, žėri žmonių darbai, jų kančios ir likimai. Kaip gerai, kad visa tai surinkta, priglausta, kad kalba šiandien, kad kalbės rytoj“, – rašė poetas Justinas Marcinkevičius Babtų muziejaus lankytojų atsiliepimų knygoje.

Dar 1792 m. Babtai gavo laisvo miesto teises (deja, tais pačiais metais jos buvo panaikintos). Tais pačiais metais buvo patvirtintas ir pirmasis miesto herbas – jame pavaizduota popiežiaus kepurė (tiara) ir šv. Petro raktai.

Babtų seniūnijos teritorijoje – 39 kaimai. Antra pagal dydį gyvenvietė – Panevėžiukas, kiti kaimai gerokai mažesni.

2015 metų duomenimis, Babtų seniūnijoje gyveno 4700 žmonių.

Babtų apylinkėse rasti akmeniniai darbo įrankiai ir ginklai byloja, kad čia žmonių gyventa labai seniai – naujajame akmens amžiuje.

Babtų apylinkėse yra du padavimais apipinti piliakalniai. Vienas jų – Piepalių piliakalnis. Archeologiniai duomenys rodo, kad piliakalniu daugiausiai naudojamasi buvo pirmajame tūkstantmetyje.

Apie 2,5 km į šiaurę nuo Panevėžiuko kaimo, Aluonos dešiniajame krante, yra Vikūnų piliakalnis. Tai – vienas mažiausių piliakalnių Lietuvoje.

Prie kelio iš Babtų į Labūnavą, 9 km. nuo Babtų, yra Pakapių kaimo kapinynas – valstybinės reikšmės archeologijos paminklas. Čia 1939-aisiais rastas vienas sudeginto žmogaus kapas, 32 žirgų griaučiai su įkapėmis (X–XIII a.). Puošnūs žirgų balnojimo reikmenys rodo, kad tuomečiai kalviai buvo puikūs meistrai ir mokėjo sidabruoti geležinius, žalvarinius dirbinius.

Dešiniajame Nevėžio krante, už dviejų kilometrų nuo Babtų, yra senas Babtyno dvaras (dabar vadinamas Žemaitkiemiu). Dvaro rūmai pastatyti XVIII a. Senovėje jis priklausė kunigaikščiams Giedraičiams, vėliau – didikams Šukštoms, Prozorams, Tiškevičiams.

Nuo Stabaunyčios kalno atsiveria kvapą gniaužianti panorama: Nevėžio užliejamos lankos, Žemaitkiemio dvaras, Piepalių piliakalnis. Čia taip pat pastatytas paminklas legendiniams lakūnams – Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui.

Sitkūnų gyvenvietėje 1936 m. pradėta projektuoti ir tik 1950 m. baigta statyti galinga radijo stotis. 1951 m. stotis pradėta eksploatuoti. 1991-ųjų Sausio 13-ąją, sovietų kariams užėmus Vilniaus televizijos bokštą, būtent iš šios stoties į pasaulį sklido žinia apie įvykius Lietuvoje.

Didžiausias Babtų gyventojų darbdavys – čia veikiantis Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Sodininkystės ir daržininkystės institutas. Sezono metu institutas į darbą priima apie pusšimtį babtiškių. Čia maždaug 400 ha plote auginami vaisiai ir daržovės.

Didžiausia įstaiga seniūnijoje daro įtaką ir gyventojų verslui. Nemažai jų verčiasi daržovių ir sodinukų auginimu, puoselėja gražias sodybas. Didelius žemės ūkius šioje seniūnijoje valdo 13 ūkininkų. Šie žmonės rūpinasi ne tik savimi – jie prisideda ir prie krašto gerovės: skiria lėšų žvyrkeliams tvarkyti, žiemą valo kelius.

Svarbus šio krašto istorijos židinys – Kauno rajono muziejaus filialas – Babtų krašto muziejus.

Jaunaisiais babtiškiais rūpinasi Babtų gimnazija, o gyventojų sveikata – miestelio centre įsikūrusi ambulatorija ir Babtų šeimos medicinos centras.

Parengta pagal knygą „Pakaunės dešimtmečiai“ (Sudarytojas – Petras Garnys)

 

Kontaktai

Jonas Praškevičius
Seniūnas
(8 37) 555 223, 8 698 09858
Dalija Ramančiuckienė
Seniūno pavaduotoja
(8 37) 555 216, 8 670 88358
Rasa Straukienė
Specialistė
(8 37) 555 223
Aleksandra Kaupaitė
Specialistė
(8 37) 555 223
Loreta Gulbinienė
Žemės ūkio specialistė
(8 37) 555 223
Dalia Lideikienė
Socialinio darbo organizatorė
(8 37) 555 241, 8 671 39 150
Edita Gervinė
KRM filialo muziejaus muziejininkė
8 602 59137