Aprašymas

Seniūnijos veiklos nuostatai

Čekiškės seniūnija užima 8267 ha plotą. 2017 m. pradžioje čia gyveno 1802 gyventojai. Šiuo metu tai lietuvių tautybės žmonės, nors iki Antrojo pasaulinio karo apie 70 proc. Čekiškės miestelio gyventojų buvo žydai. Čekiškės seniūnijos centras – Čekiškės miestelis ir aplink jį išsidėstę 29 kaimai, didžiausias jų – Liučiūnų kaimas. Vakaruose seniūnija apribota Dubysa, rytuose – Karalgirio mišku, šiaurėje – Kėdainių ir Raseinių rajonais, pietuose – Vilkijos seniūnija.

Beveik 50 km į vakarus nuo rajono centro nutolęs miestelis Čekiškė – praeityje buvęs kaimas ir dvarvietė, šiandien – urbanistikos paminklas, seniūnijos ir parapijos centras.

Siaurokos gatvelės, ūkininkų sodybas primenantys kiemai, kuklūs, prie žemės prigludę pastatai, iš tolo švytinti XIX a. pradžioje atstatyta Šv. Trejybės bažnyčia, Nepriklausomybės akto signataro, profesoriaus Prano Dovydaičio gimnazija, seniūnija, biblioteka.

Dar 1620 m. dvarponis Jurgis Gedgaudas Mackevičius dvare pirmiausia įkūrė mokyklą ir po šešerių metų pastatė Šv. Trejybės bažnyčią. Išstovėjusi 173 metus bažnyčia sudegė. 1821 m. jos vietoje iškilo nauja, didesnė ir gražesnė – mūrinė, išlikusi iki mūsų laikų.

XVIII a. pradžioje Čekiškė – jau miestelis, kuriam 1762 m. suteikta turgaus ir prekyviečių privilegija. 1863 m. sukilimo metu Čekiškės miškuose knibždėjo sukilėliai. XVIII a. antroje pusėje ir XIX a. pradžioje miestelis net 7 kartus degė.

Nuo senų laikų Čekiškė ir jos apylinkės laikomos žemdirbių kraštu. Čia nėra pramonės įmonių, visiškai neliko ir laisvos, nedirbamos žemės – gilias šaknis įleido ūkininkai R. Majeras, E. Brazauskas, R. Laurinavičienė, V. Bubliauskas ir kiti darbštūs žmonės. Visi – svarbi šio krašto bendruomenės dalis: kuria darbo vietas, prisideda prie seniūnijos infrastruktūros tvarkymo, remia šventes ir įvairius projektus.

Šiandien Čekiškę puošia darbščių vietos gyventojų tvarkomos sodybos ir į kultūros vertybių registrą įtrauktas senamiestis. Išsirikiavusiuose įvairiaspalviuose medinukuose tarpukariu veikė žydų krautuvėlės, užeigos. Kai kurie namai jau nugyvenę gražų amžių ir baigia griūti. Kiti – prikelti arba keliami naujam gyvenimui, nors jų savininkai neturi teisės iš esmės keisti pastatų išorės. Kultūros vertybių registre saugomas gatvių tinklas, aikštės planas, erdvės kompozicija, todėl visi atnaujinimo darbai turi būti suderinti su Kultūros paveldo departamentu.

Parengta pagal knygą „Pakaunės dešimtmečiai“ (Sudarytojas Petras Garnys)