Kaip išsaugoti Kauno rajono savivaldybės teritorijos gamtinį kraštovaizdį

Terminą „kraštovaizdis” pirmą kartą XIX a. pradžioje pavartojo vokiečių mokslininkas A. Hommeieris  (H.G. Hommeyer, 1805). Jis apibūdino kraštovaizdį kaip gamtos ir žmonių tarpusavio veiklos rezultatą. Kraštovaizdis gali būti analizuojamas daugeliu požiūriu: kokybei įtaką daro tiek gamtinė, tiek žmogaus veikla. 2000 metais pasirašytas pirmasis tarptautinis susitarimas dėl būtinybės saugoti kraštovaizdį – Europos kraštovaizdžio konvencija. Lietuva šią konvenciją ratifikavo 2002 metais.
Visi norime gėrėtis gerai sutvarkyta aplinka, taigi atsiranda ir tam tikrų įsipareigojimų – būtina ją saugoti, tvarkyti ir planuoti. Europos kraštovaizdžio konvencija įgalioja ne tik valdžios institucijas, bet ir vietos bendruomenes saugoti, tvarkyti, atkurti, atnaujinti ir pertvarkyti bendrą vietovės vaizdą. Kraštovaizdis nuolat kinta. Koks jis bus, priklauso nuo to, kaip visuomenė sugebės jį išsaugoti.
Kauno rajonas yra vienas tankiausiai gyvenamų teritorijų Lietuvoje ir kraštovaizdis čia nuolat kinta – daugėja užstatytų vietovių, miškus ir pievas keičia dirbamos žemės ir kt. Tam, kad būtų nustatomas gamtinių, pusiau gamtinių ir užstatytų teritorijų santykis ir jo kaita, skaičiuojamas teritorijų ekologinio stabilumo koeficientas. Kauno rajono savivaldybės teritorijos aplinkos stebėsenos programos Kraštovaizdžio stebėsenos ataskaitoje, parengtoje 2008 m., teigiama, kad šio rajono kraštovaizdis yra ‚‚mažai stabilus”. Rengiant Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ą pakeitimą 2012 m. buvo atliktas rajono gamtinės aplinkos įvertinimas ir ypatingas dėmesys atkreiptas į kraštovaizdžio, kaip savito gyvenamosios aplinkos kokybės garanto, reikšmę. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nurodoma, kad kraštovaizdžio ekologinio stabilizavimo pagrindas yra gamtinis karkasas. Tai erdvinė sistema, kuri pagal teritorijų planavimo dokumentus užtikrina gamtinio kraštovaizdžio apsaugos ir formavimo prioritetus.
Kauno rajono savivaldybės teritorijos aplinkos stebėsenos programa daug prisidėjo prie kraštovaizdžio pokyčių rajone. Visi pokyčiai kas penkeri metai fiksuojami Europos Sąjungos duomenų bazėje CORINE. Kauno rajone gyventojai skatinami prisidėti prie aplinkos gražinimo ir kraštovaizdžio kūrimo tradicijų – dalyvauti gražiausių ir geriausiai tvarkomų sodybų, seniūnijų, organizacijų ir sodų bendrijų konkursuose.
Saugomų Kauno rajono savivaldybės teritorijų plotas sudaro apie 26 tūkst. ha, t.y. apie          24 proc. savivaldybės teritorijos (2012 m. Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-as pakeitimas, SS-11-086-BPL, toliau – BP 1-as pakeitimas). Šių teritorijų plėtra vykdoma giežtai pagal veiklą šiose teritorijose ribojančius bendrus arba individualius tvarkymo nuostatus (LR saugomų teritorijų įstatymas, Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos ir kt.).
Gamtinio karkaso statusas taikytinas apie 70 proc. Kauno rajono teritorijos, o tai gerokai viršija tiek šalies, tiek šio geografinio regiono (Vidurio Lietuvos lygumos) vidurkį (BP 1-as pakeitimas). Kauno rajone gausu valstybinės reikšmės saugomų teritorijų, kuriose saugomi unikalūs arba tipiški gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio kompleksai ir objektai. Prie šių teritorijų priskiriami rezervatai (gamtiniai ir kultūriniai), draustiniai bei gamtos ir kultūros paveldo objektai (paminklai). Kauno rajone yra vienintelė Lietuvoje rezervatinė apyrubė – Dubravos apyrubė, kurios pagrindinis tikslas – išsaugoti ir tirti moksliniu požiūriu vertingus gamtinius kompleksus ir užtikrinti natūralią gamtinių procesų eigą. Taip pat gausu draustinių – jų yra net 19. Iš jų 2 ornitologiniai, 2 ichtiologiniai, 2 entomolginiai, 2 botaniniai, 2 botaniniai zoologiniai, 1 geomorfologinis, 1 hidrografinis ir 5 kraštovaizdžio. Novaraisčio ornitologinio draustinio apleisto durpyno gamtiniame komplekse saugomi paukščiai, Arlaviškio ornitologinis draustinis skirtas į Raudonąją knygą įrašytoms paukščių rūšims – didiesiems baubliams, plovinėms ir ilgasnapėms vištelėms, švygždoms ir kt. – išsaugoti. Dubysos ichtiologinio draustinio paskirtis – saugoti žiobrių nerštavietes, o Karklės ichtiologinis draustinis įkurtas siekiant apsaugoti upėtakių nerštavietes. Nerėpos entomologinio draustinio tikslas –vienintelių kalninių apsiuvų populiacijos ir kitų retų vabzdžių rūšių apsauga, o Ringovės entomologinio draustinio net 214,7 ha teritorijoje tausojami pietinių drugių rūšių biotopai. Paštuvos botaniniame draustinyje rūpinamasi Nemuno šlaituose esančiomis Vidurio Lietuvos lygumų miško augalijos bendrijomis bei retųjų augalų augimvietėmis, o Arlaviškių botaniniame draustinyje sergėjamas vienas iš seniausių Kauno marių pakrantės šlaite kadagynų. Daugybė retų augalų, paukščių ir vabzdžių puoselėjama Kamšos ir Piliuonos botaniniuose ir zoologiniuose draustiniuose. Aluonos hidrografinis draustinis skirtas vaizdingo Aluonos žemupio ir vidurupio apsaugai. Lapių geomorfologinio draustinio paskirtis – tausoti moreniniame gūbryje susiformavusio erozinio raguvyno reljefo formas. Jiesios, Liekės, Nevėžio, Kauno marių ir Seredžiaus kraštovaizdžio draustiniuose rūpinamasi vienu ar keliais gamtiniais kompleksais, siekiant užtikrinti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, todėl tokiose teritorijose apribota ūkinė veikla. Karalgirio akmuo Babtų seniūnijoje, Žiglos maumedis Kauno marių regioniniame parke Viršužiglio miške, Drąseikių atodanga Lapių girininkijoje, Žiegždrių atodanga ir Kalniškių konglomeratų atodanga (esančios Kauno marių pakrantėje), Dubravos dvyniai (tai kamienais suaugę du medžiai – pušis ir ąžuolas), Braziūkų liepa „Motinėle“, Šilagirio pušis Zapyškio seniūnijoje, Ąžuolas galiūnas ir Nevėžio dvilypis ąžuolas Babtų seniūnijoje ir – tai valstybinės reikšmės gamtos paveldo objektai.
Savivaldybės iniciatyva papildomai dviem išskirtiniams medžiams – Žiegždrių liepai Samylų seniūnijoje ir Vaičiūnų klevui Zapyškio seniūnijoje – suteiktas saugomo gamtos paveldo objekto statusas. Karvelių ąžuolas Ringaudų seniūnijoje ir Prizginto Palazduonio šaltinis Vilkijos girininkijos teritorijoje – taip pat laikytini vertingais gamtos objektais.
Kauno rajono savivaldybės teritorijoje yra 2 kompleksinės saugomos teritorijos, kuriose pagal bendrą apsaugos, tvarkymo ir naudojimo programą sujungiamos išsaugančios, apsaugančios, rekreacinės ir ūkinės zonos. Tai Kauno marių regioninis parkas ir Panemunių regioninis parkas (tik nedidelė Panemunių regioninė parko dalis patenka į Kauno rajono savivaldybės teritoriją). Taip pat svarbios saugomos teritorijos – tai biosferos poligonai. Kauno rajone tokių trejetas: Babtų ir Varluvos, Labūnavos ir Padauguvos miškų biosferos poligonai. Kauno rajone yra daugiau kaip 20 teritorijų (tai buveinių ir paukščių apsaugai svarbios teritorijos), kurios įtrauktos į Europos ekologinį tinklą NATURA 2000.
Be abejo, Kauno rajono savivaldybėje yra ir daugiau teritorijų, kurios vertos apsaugos statuso. Jų unikalus kraštovaizdis, jose gausu gamtos ir kultūros vertybių. Tai Nemuno, Neries ir Nevėžio slėniai. Apmaudu, kad naujos statybos veržiasi į šias vertingas teritorijas, jas naikina ar apriboja rajono gyventojų galimybes į jas patekti.
Kraštovaizdis ne tik vaidina didelį vaidmenį aplinkos, kultūros ar socialinėje srityse, bet ir sudaro palankias prielaidas ekonominei veiklai. Kauno rajono, kaip savivaldybės supančios Kauno miestą, geografinė padėtis nulemia neigiamus gamtinės aplinkos aspektus: sunku kontroliuoti naujų statybų skverbimąsi į vaizdingas vietoves – vyksta natūralaus kraštovaizdžio naikinimas, kurį lemia verslo ir gamtos saugojimo interesų priešprieša, didėja teritorijų tarša, spartėja bioįvairovės nykimas. Tai galima sustabdyti tik detalizuojant gamtinio karkaso elementus Kauno rajono savivaldybės bendruosiuose ir specialiuosiuose planuose, pasiūlant sprendimus kaip puoselėti gamtinę aplinką. Rengiant rajono teritorijos Bendrojo plano pakeitimą buvo siekiama įtraukti visuomenę ir sužinoti, kokių teritorijų naudojimo pakeitimų tikisi gyventojai. Būta daug pageidavimų taip pakeisti gamtinių teritorijų paskirtį, kad ateityje sklypuose būtų galima planuoti gyvenamųjų pastatų statybas. Įvertinus pagrindinių saugomų teritorijų ir apribojimų reikšmę numatoma tobulinti gamtinio karkaso struktūrą ir parengti Kauno rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo specialųjį planą. Jame turės būti numatyta vietinė gamtinio karkaso koridorių sistema ir su teritorijomis, skirtomis geokologinių takoskyrų funkcijoms atlikti, ir su vidinio stabilizavimo arealais. Būtina didinti gyventojų sąmoningumą kraštovaizdžio apsaugos klausimu aiškinant kraštovaizdžio elementų svarbą gyvenimo kokybei. Pavyzdžiui, želdynų sistemos formavimas potvynių zonose gali padėti išvengti gamtinių nelaimių arba jas sumažinti.
Pagrindinis Kauno rajono kraštovaizdžio išsaugojimo uždavinys – rūpintis vertingais kraštovaizdžio kompleksais ir juos atkurti, kad jie atliktų savo ekosistemines funkcijas ir sudarytų sąlygas gerinti gyventojų ir lankytojų gyvenimo kokybę. Vienas svarbiausių iššūkių – kaip suderinti urbanizaciją ir gamtos išsaugojimą, taip pat kurti vientisą žaliąjį tinklą rajono teritorijoje. Ypač svarbu išsaugoti ir atkurti žaliąsias jungtis miestuose ir miesteliuose. Šiuo tikslu savivaldybė numato rengti teritorijų planavimo ir tvarkymo rekomendacijas ir metodines priemones. Pagrindinis dėmesys turi būti kreipiamas į mažų natūralių upelių, jų slėnių, raguvų ir griovų, pakrančių apsaugą ir želdynų sistemos formavimą tam, kad būtų užtikrintas vietinės reikšmės gamtinio karkaso struktūros atkūrimas ir tausojimas. Daug dėmesio turi būti skiriama mažiems Nemuno, Neries, Nevėžio, Dubysos ir Jiesios intakams, kurių atkarpos dar yra išlikusios natūralios (pavyzdžiui, Vejuonos, Karklės, Ringovės, Dievogalos, Lazduonos ir kitų upelių slėniai). Šiose teritorijose, be apsaugos priemonių, turi būti imamasi ir kitų būdų, kurie padėtų pašalinti taršos šaltinius, palaikyti natūralių vagų atkūrimo procesus ir formuoti želdynų sistemą.
Beveik 50 proc. visos Kauno rajono gamtinio karkaso struktūros užima geologinės takoskyros teritorijos. Ekologiniu požiūriu tai ypač jautrios vietos – vandenskyros, upių aukštupiai, kalvynai, aukštumų pelkynai ir kt. Prie jų priskirtina didžioji Dubysos–Nevėžio ir Nemuno–Šešupės vandenskyros, Neries ir Nevėžio vandenskyros plotų dalis bei Čekiškės–Vilkijos–Lapių ir Šilavoto moreniniai gūbriai, taip pat dalis Kauno rajono miškų masyvų: Ežerėlio ir Zapyškio, Padauguvos, Babtų ir Varluvos. Vietovėse, kur dominuoja žemės ūkio veikla tinkamiausia kraštovaizdžio gerinimo priemonė – tai vientisi želdynai, užmirkusių plotų renatūralizacijos procesai, o baigto naudoti Ežerėlio durpyno atveju – pelkių atstatymo procesas.
Kraštovaizdžio apsaugai taip pat svarbios tos vietovės, kurios gali kompensuoti neigiamą įtaką gamtinėms sistemoms ir yra svarbios biologinės įvairovės aspektu – tai želdynų masyvai, miškai, pelkės, pievos, slėnių prieigos. Kauno rajone tai miškų masyvai – Vaišvydavos, Dubravos, Babtų, Varluvos, Padauguvos, Ežerėlio, Garliaucgirės, žemės ūkio plotai prie Ibėnų, Piliuonos, Pajiesio.
Taip pat siūloma detalizuoti gyvenamųjų vietovių gamtinį karkasą, sumažinti jo plotus jau urbanizuotose teritorijose ir numatyti svarbiausias gyvenvietes, kur plėtra turi būti reguliuojama norint išsaugoti gamtinio karkaso elementus. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas Vilkijos miesto gamtinių jungčių tausojimui ir kraštovaizdžio geoekologinei pusiausvyrai užtikrinti, Kulautuvos rekreacinių želdinių formavimui ir urbanizacijos plėtros optimizavimui, Kačerginės gamtinio karkaso ir urbanizacijos reglamentavimui bei natūralaus kraštovaizdžio atkūrimui, Ringaudų gamtinio karkaso tobulinimui, želdynų formavimui ir Domeikavos kraštovaizdžio elementų atkūrimui.
Miestų ir miestelių žalieji plotai yra reikšminga kraštovaizdžio dalis. Rajono savivaldybės iniciatyva 2009 m. atlikta Kauno rajono miesto ir miestelių želdinių inventorizacija padėjo nustatyti vietas, kur būtina tobulinti žaliuosius plotus siekiant patenkinti visuomenės poreikius ar atkurti ir tobulinti gamtinę aplinką. Kiekvienoje seniūnijoje turi būti nuolat formuojami ir prižiūrimi ne tik parkai ir skverai, bet ir atskiri gatvių, pakelių želdiniai. 2012 m. parengtas ir pradėtas pirmasis Garliavos parkų, skverų ir gatvių želdinių pertvarkymo projekto įgyvendinimo etapas, kuris duos pradžią ir kitų Savivaldybės miestų ir miestelių sisteminiam želdinių pertvarkymui ir atnaujinimui. Svarbus ir kiekvieno gyventojo indėlis, jo privati aplinka. Savivaldybė kasmet daug dėmesio skiria kraštovaizdžio puoselėjimo tradicijų kūrimui, organizuoja gyvenamosios aplinkos apžiūras ir konkursus, viešai skelbia ir apdovanoja nugalėtojus.
Kauno rajono savivaldybės kraštovaizdžio išsaugojimo klausimas šiandien priklauso nuo daugelio faktorių: tinkamo Savivaldybės teisinio reguliavimo, gyventojų sąmoningumo ir bendruomenių aktyvumo teikiant siūlymus Savivaldybei dėl naujų saugotinų kraštovaizdžio elementų, inicijuojant kraštovaizdžio atkūrimo ir palaikymo veiklą, rengiant kraštovaizdžio apsaugos projektus.


Ši infomacija parengta įgyvendinat Kauno rajono suaugusiųjų aplinkosauginio švietimo programą 2008 -2013 m.
Naudoti šaltiniai: 2012 m. Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-as pakeitimo,  SS-11-086-BPL. Aiškinamasis raštas

Kontaktai

Jurgita Rakauskaitė
Vyr. specialistė vykdanti skyriaus vedėjo funkcijas
(8 670) 88 544
Egidijus Katilius
Vedėjo pavaduotojas (vandentvarka, statybos)
(8 686) 52 536
Jurgita Makarienė
Vyr. specialistė (NVO, seniūnijos)
(8 670) 88 435
Giedrė Juknienė
Vyr. specialistė (želdiniai, SAARS programa)
(8 682) 37 470
Marius Čelka
Vyr. specialistas (želdiniai, atliekos)
(8 686) 48 140
Evaldas Tarvydas
Vyr. inžinierius (statinių techninė priežiūra, vandentvarka)
(8 620) 93 930
Dalia Marcinkienė
Vyr. specialistė (vandentvarka, investiciniai projektai)
(8 601) 96 867
Regina Cibulskienė
Vyr. specialistė (civilinė ir darbų sauga)
(8 687) 71 636
Algirdas Tatarūnis
Vyr. specialistas (civilinė ir darbų sauga)
(8 687) 87 729
Justinas Kugis
Vyr. specialistas (statybos)
(8 614) 81 510
Svajūnas Ramanauskas
Vyr. specialistas (daugiabučiai namai, renovacija)
(8 674) 58 293
Antanas Algirdas Račiūnas
Darbuotojas (techninė priežiūra)
(8 682) 29 606
Povilas Algis Pečiulis
Darbuotojas (techninė priežiūra)
(8 656) 14 393
Jolanta Marija Malinauskaitė
Vyr. specialistė (Ežerėlio, Kačerginės, Zapyškio NVO veikla)
(8 620) 66 223
Egidijus Lapinskas
Darbuotojas (statybos)
(8 601) 92 375
Gabrielė Lisajevičiūtė
Vyr. specialistė (želdiniai)
(8 604) 42 585
Arūnas Liakauskas
Darbuotojas (statybos)
(8 672) 78 133
Vidmantas Gudelis
Vyr. specialistas (statinių techninė priežiūra)
(8 604) 42 572